PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo metodas. Toks tyrimas atliekamas imant išskyras iš nosiaryklės ir atliekant tyrimą nustatoma, ar tiriamojoje medžiagoje šiuo atveju yra SARS-CoV-2 genetinės informacijos.
Tačiau, kaip portalui tv3.lt aiškino užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas, vien teigiamas PGR tyrimo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus išskiria gyvybingą virusą.
„Tai pat kaip ir teigiamas PGR dar nereiškia, kad žmogus išskiria daug viruso. O, kaip žinia, kuo daugiau viruso skleidžia asmuo, tuo jis yra pavojingesnis, tuo nuo jo gali greičiau užsikrėsti“, – sakė jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad nuo pat pradžių nebuvo teisinga visus besimptomius, gavusius teigiamą PGR, automatiškai laikyti sergančiais.
„Kiekvienas turėtų daryti savo darbą – medicina yra medicina, tai yra medikų reikalas. Lygiai taip pat kaip laboratorija yra atskira medicinos sritis, ji yra labai svarbi ir svarbus pagalbininkas gydytojui ar gydytojui epidemiologui priimant sprendimus.
Bet negalima remtis vien laboratorinių tyrimų duomenimis priimant tam tikrus sprendimus dėl įvairių priežasčių. Tik viena iš jų gali būti, kad tie tyrimų rezultatai gali būti neteisingi į vieną ar į kitą pusę. Esmė, kad jei vėliau padaromos išvados remiantis neteisingais išvestiniais duomenimis, tai bet kurioje srityje nieko gero negausim“, – sakė profesorius.
Testo jautrumas itin aukštas
VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė taip pat patvirtino, kad PGR testo atsakymas gali būti teigiamas, nors žmogus yra neužkrečiamas.
„Problema yra šio metodo labai aukštas jautrumas, leidžiantis nustatyti labai mažus viruso RNR kiekius, nors kitą kartą nėra aišku, ar tai yra tik viruso nuolaužos, ar aktyvi infekcija. Tuomet tai išties būtų pertekliniai atvejai“, – pastebėjo ji.
Kaip teigė Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus, PGR tyrimas yra laikomas auksinio standarto tyrimu. Tačiau jis sutiko, kad neatmestini tokie atvejai, kai jis jau nerodo žmogaus užkrečiamumo.
„Iš tikrųjų nebūtinai reiškia, kad nustačius teigiamą PGR, t. y. aptikus teigiamus viruso genus žmogus yra užkrečiamas. Taip, pavyzdžiui, gali būti, kai teigiamas tyrimas nustatomas vėlai, nuo užsikrėtimo praėjus jau kuriam laikui. Čia yra daug klinikinių dalykų, kuriuos reikia įvertinti priimant galutinį sprendimą.
Vienas iš svarbiausių veiksnių – kiek laiko praėjo nuo galimo užsikrėtimo, nuo žinomo kontakto, simptomų pradžios. Be to, reikia individualiai žiūrėti į pacientus, kurie yra imunosupresuoti. Taigi tai yra sudėtingas klinikinis atsakymas ir nevienareikšmis, priklausantis nuo konkretaus tiriamojo situacijos“, – aiškino jis.
Nustatome netikrai sergančius?
Paklaustas, ar naudojant tokio jautrumo tyrimo metodą „nesugauname“ daugiau sergančiųjų, nei jų yra iš tikrųjų, ir ar tokių tyrimų naudojimas profilaktiškai simptomų nejaučiantiems žmonėms yra pagrįstas, specialistas visgi įžvelgė daugiau naudos nei žalos.
„Toks testavimas logiškas, nes žinome, kad yra daug besimptomių atvejų. Nustačius kiekvieną atvejį toliau reikalingas gydytojo – klinicisto infektologo ar bent šeimos gydytojo – vertinimas. Bet ar mes prigaudysim, „susargdinsim“ žmones, kurie neserga? Nemanau, kad taip bus“, – dėstė D. Vitkus.
Jo manymu, nauda bet kuriuo atveju bus didesnė nei galimai sveiko žmogaus izoliavimas.
„Tokia galimybė yra, jei, pavyzdžiui, profilaktiškai ištyrus žmogų virusas aptiktas paskutinėmis dienomis, kada jis galėtų užkrėsti kitus. Sutinku, kad individui, kuris ypač yra besimptomis, tai gali kelti neteisybės pojūtį. Bet šiuo atveju, manau, kad visuomenės interesas turėtų būti kiek aukščiau už vieno individo ir jau geriau pabūti tą laiką, kad būtum ramus, jog padarei viską, kad neužkrėtei kitų“, – kalbėjo jis.
A. Žvirblienės pastebėjimu, bendrai pažvelgus į duomenis matoma, kad tie atvejai visgi koreliuoja su bendru užsikrėtusiųjų skaičiumi.
„Gal kažkokia dalis teigiamų PGR ir bus neužkrečiami, bet vis dėlto, kai stebime tendencijas, atvejų augimą ar lėtėjimą, vis tiek teigiamai klaidingi atvejai yra proporcingi, nėra taip, kad neturime problemos, užsikrėtimų, ligoninės tuščios, aptinkama daug PGR teigiamų.
Taigi nematyčiau tokios didelės problemos, kad testas yra labai jautrus. Taip, tie besimptomiai žmonės yra įskaičiuojami, bet jei virusas nustatomas, jie galėjo kažkuriuo metu perduoti virusą ir užkrėsti. Pati tikrai žinau atvejį, kai besimptomiai žmonės užkrėtė savo vyresnius tėvus ir jie atsidūrė reanimacijoje. Taigi tai nėra beprasmis testavimas“, – pastebėjo ji.
Antigeno testai besimptomiam profilaktiniam testavimui netinka?
Vis daugiau šiandien kalbama ir apie greituosius antigeno testus, kurių dalinį kompensavimą valstybė pažadėjo verslui. Iki šiol jie plačiau naudoti pavienių įmonių ir atliekami privačiose laboratorijose.
Specialistai patvirtina, kad šie testai ypač palengvintų simptomų turinčių asmenų ir židinių ištyrimą, tačiau nėra visai tinkami profilaktiniam testavimui, kai žmogus nejaučia simptomų.
„Antigenų testai turi savo neabejotiną privalumą – tai yra greitai atliekamas tyrimas. Jį gali iškart šalia žmogaus atlikti sveikatos priežiūros specialistas ir atsakymas greitai gaunamas. Kai kalbama apie židinius, tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras aiškiai pabrėžia, kad šitie tyrimai turi praktinę vietą tiriant protrūkius.
Su besimptomais atvejais, jei netiriami židiniai, antigeno tyrimo jautrumas yra ribotas ir nėra toks geras kaip PGR. Tad arba tuos tyrimus reikia atlikti pakartotinai, kokią trečią dieną, taigi du kartus per savaitę, arba tada besimptomiams būtų geriau atlikti PGR“, – pastebėjo Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas.
Tyrimai iš seilių – tokio paties jautrumo
Daug mažiau diskomforto pacientui kelia nauji, bet vėlgi kol kas privačiose klinikose atliekami tiek PGR, tiek antigeno tyrimai iš seilių.
„Medžiagos paėmimo atžvilgiu tai daug paprastesnis būdas, nesukelia diskomforto tiriamajam. Dėl paties tyrimo laboratorijai gali būti tam tikrų analizinių problemų – kartais seilės būna klampios, taigi prireikia imtis papildomų veiksmų laboratorijose. Bet kiek dabar jau yra žinoma, kiek mokslo įrodyta, seilių mėginių jautrumas iš esmės nenusileidžia įprastiniams nosiaryklės ar tuo labiau ryklės ėminių jautrumui. Taigi šis metodas gali būti naudojamas. Žinoma, jeigu tam tikslui naudojami gamintojo validuoti tyrimo metodai. O tokių tikrai yra ir Lietuvoje“, – pastebėjo D. Vitkus.
Paklaustas, ar tyrimai iš seilių galėtų būti tiriamajam daug patogesnis COVID-19 tyrimas, pašnekovas neatmetė tokios galimybės, tačiau pakartojo, kad tai gali būti sudėtingiau dėl pačių seilių specifikos technologiškai laboratorijoms tirti.
„Bet yra kitų mažiau nemalonių tyrimo metodų, kas dabar buvo naudojama ir grąžinant dalį moksleivių, kai yra imamas ne nosiaryklės, o nosies landos tyrimas. Jis irgi nesukelia tiek diskomforto, tokį tyrimą apmokytas žmogus iš esmės galėtų ir pats paimti tepinėlį, ypač jei tai darytų dažnai.
Aišku, geriausia, kai tai atlieka specialistas, tačiau siekiant kuo plačiau naudoti profilaktinius tyrimus galima apie tai diskutuoti, ypač tose srityse, kur tie tyrimai svarbus“, – kalbėjo Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas.
Portalas tv3.lt primena, kad tiriant vadinamuoju kaupinių metodu vienu metu tiriami 5 asmenų ėminiai. Jei virusas aptinkamas, tada kiekvienam jų papildomai atliekamas PGR testas.
Ateitis – kelių metodų derinimas?
Anot A. Žvirblienės, per šiuo nepilnus metus galima matyti, kokiu greičiu vystosi technologijos, tad realu, kad jau greitai galėsime derinti skirtingus tyrimo metodus.
„Galime matyti, kad viskas eina paprastumo linkme – kad ir seilių tyrimai. Tai yra labai svarbu – jie jau yra kai kuriose laboratorijose atliekami ir yra pakankamai tikslūs. Tai leistų labai supaprastinti procesą, patys žmonės galėtų tą tyrimą paimti. Kartu, pavyzdžiui, naudojant seilių tyrimą ir greitąjį antigenų testą turėtume tą technologija, kuri būtų prieinama kiekvienam ir leistų ir namuose pasidaryti namuose tokį tyrimą. Ir jei tyrimas teigiamas, tada žinai, kad turi kurį laiką pasisaugoti ir stengtis neužkrėsti kitų“, – svarstė mokslininkė.
Profesorė pridūrė, kad šiuo metu yra kuriami metodai ir antikūnų nustatymui seilėse.
„Aišku, jų čia būna žymiai mažesnė koncentracija. Bet, faktas, kad paprastų metodų derinimas leistų palengvinti infekcijos valdymą. Ir, tikėtina, kad ir atsiras tokios technologijos“, – vylėsi ji.
Kodėl tyrimai būna klaidingai neigiami?
Visgi D. Vitkus neslėpė, kad kalbant apie bet kokį tyrimą nieko nėra šimtu procentu. Todėl neatsitiktinai pasigirsta pastebėjimų tiek apie tiek apie klaidingai teigiamus, tiek klaidingai neigiamus tyrimų atsakymus.
„Dažniausia priežastis, kodėl gali būti klaidingai neigiamas rezultatas, tai nesėkmingai paimtas ėminys. Taip nutinka, kai bandoma jį paimti, bet turimas lyg tuščias mėginys – nei jame žmogaus medžiagos yra, nei viruso.
Kitas dalykas – inhibicija (procesų sustabdymas – aut. past.), kai atsiranda kažkokia medžiaga, kuri inhibuoja pačią reakciją. Vienas tokių pavyzdžių – medvilnė. Yra nemažai būtent iš jos pagamintų tamponėlių, kurie klinikose yra naudojami įvairiems ėminiams imti. Tačiau tiriant dėl COVID-19 kategoriškai negalima į nosies landą ar nosiaryklę naudoti tamponėlių, kurie yra pagaminti iš medvilnės. Šiuo atveju jie turi būti sintetiniai. Esama ir daugiau tokių niuansų, kurie užslopina reakciją ir nenustatai viruso, nors jo mėginyje ir būna“, – pasakojo jis.
Klaidingai neigiamo rezultato galima sulaukti ir ėminį saugant netinkamomis sąlygomis ar jį per ilgai kažkur laikant.
„Virusas yra jautrus tiek temperatūrai, tiek laikymo laikui. Mėginį reikia laikyti šaldytuve nuo paėmimo ne ilgiau kaip 72 val. Jei kalbame apie antigenus, tai yra dar trumpesnis laikas, gamintojų nurodoma, kad tyrimą reikia atlikti per valandą. Bet jį dažniausiai šalia paciento ir atlieki.
Taigi yra daug priežasčių, kodėl galima gauti klaidingai neigiamą tyrimo atsakymą. Tuo metu gauti klaidingai teigiamą yra daug mažiau priežasčių. Tai gali būti kažkokios kryžminės taršos su kitu, greta buvusiu mėginiu, atvejis, jei iš aplinkos kažkaip pateko. Bet klaidingai teigiamo atsakymo tikimybė yra daug mažesnė nei klaidingai neigiamo“, – pabrėžė D. Vitkus.
Pašnekovas sutiko, kad šiai klaidingai teigiamų atsakymų grupei būtų galima priskirti ir jau aptartus atvejus, kai yra randamos viruso dalys, bet žmogus nėra užkrečiamas.
„Arba atrodo, kad jis gauna klaidingai teigiamą, kai jau seniai turėjo kontaktą, seniai užsikrėtė ir jis jau baigia pasveikti ir tik kažkokios viruso atplaišos lieka. Ir toks vaizdas gali atrodyti kaip klaidingai teigiamas“, – pridūrė jis.
