Byloje nustatyta, kad M. B. eidama bendrosiomis parduotuvės „Lidl“ patalpomis paslydo ant išpilto skalbiklio bei nugriuvo visu svoriu ant grindinio. Krisdama moteris susitrenkė galvą, nugarą ir rankas ir dėl patirtos žalos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš bendrovės 735 Eur turtinę žalą, 9940,33 Eur negautų pajamų, 1500 Eur neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bendrovė teigė, jog ėmėsi visų įvykusio incidento metu būtinų prevencinių veiksmų žalai išvengti ir reaktyvių veiksmų nelaimingo atsitikimo pasekmėms suvaldyti.
Teismas konstatavo, kad esant patirtos žalos ieškovės sveikatai faktui ir faktinėms aplinkybėms dėl patalpų priežiūros organizavimo, atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Parduotuvės savininkė turėjo pareigą užtikrinti saugią aplinką parduotuvėje.
Konstatavus, kad patalpų priežiūra nebuvo pakankama, netinkamai reaguojant salės darbuotojai į pamatytus skysčius ant grindų ir palikus įvykio vietą be priežiūros, kad ir kelioms sekundėms, laikytina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Teismo nuomone, savo kaltės valdant, naudojant ir prižiūrint parduotuvę, itin atidžiai ir rūpestingai imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas, atsakovė nenuginčijo, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, atsakovei atsirado pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.
Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti turtinę žalą už sugadintus rūbus, rankinę, gydytojų konsultacijas ir tyrimus, negautas įmonės pajamas nedarbingumo laikotarpiu ir 1500 Eur patirtą neturtinę žalą. Tačiau moteris teismui nepateikė įrodymų, jog jos vilkėtų rūbų vertė buvo tikrai tokia, kokią ji nurodė ir, kad daiktų nebuvo galimybės po įvykio naudoti pagal paskirtį. Ji taip pat nepagrindė turtinės žalos už sveikatos paslaugas kaip susijusias su įvykiu, bei neįrodė, jog būtent šis įvykis tiesiogiai lėmė kitų ieškovės ligų paūmėjimą. Teismo vertinimu, moteris neįrodė ir jos reikalavimo pagrįstumo dėl negautų pajamų, nes byloje nebuvo duomenų, kad ji šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavusi.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodyti ir juos atmetė.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Taigi, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinęs neturtinės žalos dydžio didinimui ir mažinimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas nustatė, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Moteriai iš parduotuvę valdančios bendrovės teismas priteisė 223,65 Eur, o bendrovei iš moters – 3117,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
