Kaip teigė I. Ruginienė, vien per šiuos metus gyventojai jau prarado beveik 27 mln. eurų, o žinutės gyventojams tampa neveiksmingos, todėl reikia ieškoti daugiau būdų, kaip apsaugoti piliečių lėšas.
„Viena iš idėjų galėtų būti įtraukti Lietuvos bankus, galbūt galėtume grįžti į tuos laikus, kai nuo tam tikros sumos pavedimas būtų ne momentinis, o su tam tikru išlaikymu, kad žmogus turėtų galimybę jį atšaukti“, – po Vyriausybės posėdžio praėjusią savaitę kalbėjo premjerė.
„Lemiamas lieka žmogaus sprendimas“
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis, per 2025 m. I-ąjį ir II-ąjį ketvirčius iš viso buvo užfiksuoti 7768 sukčiavimo atvejai.
O dažniausiai aferistai gyventojus apgaudavo suklastotomis SMS arba el. laiškais (4392 atvejai iš 7768), avansiniai mokėjimai (927 atvejai) ir investiciniai sukčiavimai (830 atvejų).
PPPKC ekspertė Živilė Kielienė pasakoja, kad kovojant su sukčiais svarbu ne tik valstybinių institucijų ir finansinių įstaigų įsitraukimas, bet ir pačios visuomenės dalyvavimas procese.
„Kuo labiau augs gyventojų sąmoningumas ir kritinis mąstymas, tuo mažiau erdvės liks apgaulei. Technologijos gali sustabdyti dalį atakų, bet lemiamas lieka žmogaus sprendimas“, – tikino Ž. Kielienė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra taikomos tiek technologinių, tiek organizacinių priemonių visuma, o tokiu būdu pavyksta sustabdyti daugiau kaip pusę lėšų, į kurias taikosi sukčiai.
„Šiandien taikoma visa priemonių visuma – tiek technologinės, tiek organizacinės. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) aktyviai blokuoja apgaulingus tinklalapius bei skambučių srautus, o finansų įstaigos savo ruožtu diegia pažangius filtrus“, – dalinasi PPPKC ekspertė.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA), kuri dalyvaus I. Ruginienės potvarkiu suburtoje darbo grupėje, komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigė, kad didesniam prevencijos efektyvumui itin svarbu glaudžiau koordinuoti institucijų, rinkos dalyvių bei teisėsaugos pastangas, stiprinti kibernetinės erdvės kontrolę, skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui.
„Finansų įstaigų indėlis į klientų apsaugą akivaizdus. Pastaruoju metu prevencijos efektyvumas padidėjo iki 63 proc. – tokią dalį lėšų, kurias sukčiai siekė pasisavinti, šiemet pavyko grąžinti klientams laiku sustabdžius operacijas arba tarpininkaujant grąžinimui iš gavėjų.
Per trejus metus šis rodiklis išaugo dvigubai – 2022-aisiais grąžintų lėšų dalis siekė 33 proc. Grąžinta suma šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 18,3 mln. eurų“, – komentavo LBA atstovė.
Atskleidė, kokiomis priemonėmis kovoja su sukčiais
V. Kiguolienė taip pat dalinosi, kad mėgindamos užkirsti kelią sukčiavimams, finansų įstaigos taiko įvairias technologines ir organizacines priemones.
„Mokėjimo operacijų stebėsenos sistemos. Automatizuoti sprendimai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, analizuoja duomenis, kad atpažintų mokėjimus, kurie vyksta klientą paveikus sukčiams. Specializuoti darbuotojų padaliniai, kurie vertina tokius įtarimų sukėlusius mokėjimus.
Europos Sąjungos standartus atitinkančio kvalifikuoto el. parašo naudojimas mokėjimams, kliento informavimas apie mokėjimus SMS, įvairios el. bankininkystės funkcijos: galimybė koreguoti operacijų limitus, prireikus blokuoti savo mokėjimo korteles arba išjungti atsiskaitymo internetu funkciją“, – aiškino LBA atstovė.
V. Kiguolienė taip pat pažymėjo, kad finansų įstaigos reguliariai informuoja gyventojus apie naujas sukčiavimo formas, rengia naujienlaiškius, informacinius straipsnius ir dalyvauja edukacinėse iniciatyvose.
Įvertino Ruginienės pasiūlymą
Tiesa, vertindama I. Ruginienės pasvarstymą, kad, siekiant apsaugoti gyventojų lėšas, būtų galima nuo tam tikros sumos vykdomus mokėjimus padaryti ne momentinius, Ž. Kielienė pažymėjo, kad tai gali sukelti tam tikrų iššūkių.
„Papildomas laikas tarp pavedimo inicijavimo ir įvykdymo gali padėti atpažinti apgaulingas operacijas, tačiau kartu gali kelti iššūkių teisėtiems mokėjimams. Tad būtina žiūrėti kompleksiškai – ne vien į laiką, bet į visą rizikos vertinimo procesą“, – kalbėjo Ž. Kielienė.
Tuo metu Ž. Kielienė pridūrė, kad užsienio ekspertai taip pat ieško pusiausvyros tarp greitų mokėjimo ir saugumo.
O kitose šalyse taikomos ir tokios praktikos, kaip papildomi mokėjimų patvirtinimai ar kuriami rizikos vertinimo algoritmai. Visgi PPPKC atstovė pažymi, kad ieškant naujų priemonių, kaip apsisaugoti nuo sukčių, labai svarbu atsižvelgti į vietos teisinį ir technologinį kontekstą.
„Tikslingiausia būtų vertinti įvairių šalių patirtį ir ieškoti labiausiai Lietuvai tinkamų sprendimų“, – komentavo Ž. Kielienė.
Duota užduotis suformuoti institucinę grupę
Praėjusią savaitę vyko Vyriausybės posėdis, kurio metu nutarta dėl kelių svarbių dalykų – suintensyvėjusios internetinių sukčių veiklos sprendimo būdų.
Premjerė Inga Ruginienė po posėdžio nurodė, kad paskutiniu metu pastebima didelė problema, susijusi su internetiniais sukčiais.
„Identifikuojame ir matome problemą dėl internetinių sukčių – vien per šiuos metus mūsų gyventojai prarado beveik 27 mln. To nebematyti ir ignoruoti mes nebegalime. Žinutės ir pranešimai, kad „nepasimaukite“, jau nebeveikia.
Yra duota užduotis suformuoti institucinę grupę, kuri turės atnešti aiškius rezultatus, ką galime padaryti, kad apsaugotume mūsų gyventojų lėšas.
Viena iš idėjų galėtų būti įtraukti Lietuvos bankus, galbūt galėtume grįžti į tuos laikus, kai nuo tam tikros sumos pavedimas būtų ne momentinis, o su tam tikru išlaikymu, kad žmogus turėtų galimybę jį atšaukti“, – nurodo premjerė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
