Pagal infliacijos lygį Baltijos šalyse pirmauja Estija, kur gegužės mėnesį metinis infliacijos rodiklis (palyginti su pernai metų geguže) sumušė rekordą – pasiekė 20,1 proc. Tuo tarpu Lietuvoje infliacija siekia kiek mažiau – 18,9 proc. Trečioje vietoje rikiuojasi Latvija, kur metinis infliacijos lygis praeitą mėnesį pakilo iki 16,9 proc.
Kainos kirto latviams: sąskaitos augo rekordiškai
Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius neslėpė, kad čia kainos kilo smarkiai. „Tai jaučiasi žmonių gyvenimo išlaid“, – pastebėjo jis.
Pirmiausia čia brango maisto produktai. Pavyzdžiui, iš maisto prekių Latvijoje labiausiai brango pieno produktai, ypač sūris ir varškė. Jų kainos augo bene trečdaliu (27 proc.).
O kartu su kuro kainomis augo ir buities, pragyvenimo išlaidos, minėjo R. Žalnierius. Esą gautos sąskaitos už šildymą stebino jau šių metų pradžioje.
„Sausį gautos sąskaitos už gruodžio mėnesį, kada buvo sakoma, kad tikrai buitinės išlaidos labai pabrangs, praktiškai pakilo 40–50 proc.“, – apibūdino pašnekovas.
Jis vardijo, kad infliacija palietė daugelį sričių: degalų kaina Latvijoje didėjo 51 proc., vidutinis viešbučių ir restoranų kainų lygis augo 12 proc., o greito maisto sektoriuje kainos šoktelėjo 9,6 proc.
Tuo metu atlyginimai ir pensijos Latvijoje didėjo minimaliai, nurodė R. Žalnierius.
Estai privalo vis plačiau atverti pinigines
O Estijoje, kaip sako vietinės lietuvių bendruomenės narys Vaidas Matulaitis, įsivyravo „infliacinė krizė“. Šioje šalyje metinė infliacija muša rekordus ir yra didžiausia ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje pagal 2022 m. gegužės mėnesio duomenis (palyginti su pernai metų gegužės mėnesiu).
„20,1 proc. infliacijos – mažoji Estija išsiveržė į priekį ir šioje srityje, tai toks antirekordas. Labai didelis kilimas energijos nišoje, kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, dujų kainos Estijoje išaugo 218 proc., kai Europos vidurkis buvo 50 proc. augimas. Elektros kainos augo 119 proc., kuomet Europoje vidutiniškai 30 proc.“, – pasakojo jis.
Taline gyvenantis lietuvis minėjo, kad gyventojams skaudžiai atsiliepė maisto prekių kainos, išaugusios 16 proc. vien per gegužės mėnesį. Apskritai už paslaugas estai taip pat priversti pakloti trečdaliu didesnes sumas nei anksčiau.
„Iš tikrųjų jaučiasi grynai iš vartotojo perspektyvos. Kiek yra tekę bendrauti, visi mini pirmoje eilėje degalų kainų augimą. Taip pat jaučia parduotuvėse prekių krepšelių pabrangimą. Daugelis mini paslaugų kainų augimą, išskiria paslaugas kirpyklose, grožio salonuose. Jau ta spiralė kainų augimo užsisuko: vienas kitam daro įtaką ir kelia kainas jau visi. <...> Galbūt didelės panikos nėra, bet jaučiasi“, – sakė V. Matulaitis.
Kasdienybę diktuoja elektros kainos: jų šuoliai stebina
Infliacijai kopiant į aukštumas, estai stengiasi sutaupyti įvairiais būdais. V. Matulaitis išskyrė vieną naujovišką kelią – gyventojai mobilia programėle seka elektros tarifus ir pagal tai renkasi, kada vartoti elektros energiją.
„Žmonės taupo. <...> Kadangi daug estų yra pasirinkę elektros tiekimo paketus į savo butus, namus, kurie priklauso nuo rinkos kainos, daugelis yra atsisiuntę į savo išmaniuosius telefonus programėlę, kuri rodo, kiek kainuos kilovatvalandė valandomis, tam tikru paros metu, kokia kaina bus į priekį, buvo dieną prieš ir t. t.
Pagal šitą programėlę estai pradėjo planuoti savo buitį: kada įjungti indaplovę, skalbimo mašiną, o kada galbūt palaukti, nes elektros kainų šuoliai tikrai įspūdingi – kartais 7 ar 10 kartų gali skirtis. Dabar elektros lemputės jungiklio paspaudimas iš esmės įvyksta pažiūrėjus iš pradžių į programėlę išmaniąją“, – apibūdino V. Matulaitis.
Paklaustas, kaip pats stengiasi sutaupyti, pašnekovas atsakė, kad ne kartą „prigavo save“ stebintį elektros suvartojimą.
„Šviestuvai, lempos ir kiti elektros prietaisai dirba ne ilgiau nei 1 sekundę negu to reikia konkrečiam veiksmui atlikti. Yra buitinis taupymas atsiradęs“, – pasakojo jis.
Siekia pažaboti kuro kainas: taiko visai kitokias priemones nei Lietuva
Kaimyninės šalys griebiasi skirtingų būdų, kaip pažaboti infliaciją. Štai Latvijoje valdžia rado išeitį, kaip nors šiek tiek pristabdyti kylančias degalų kainas.
Latvius labiausiai paveikė į viršų kopiančios kuro kainos, jos iki šiol pakilo 51 proc., sako R. Žalnierius. „Žmonės yra pasipiktinę kainomis. Jie pajuto, kad jeigu važinėjant automobiliu savaitei užtekdavo 15–20 eurų, dabar išaugo iki 50 proc. išlaidų suma“, – komentavo jis.
Tuo metu Latvijos vyriausybė didžiausią dėmesį skiria degalų kainų pažabojimui, įvertino R. Žalnierius. „Valdžia bando mažinti akcizus, leidžia vartotojams ir pardavėjams mažinti kainas“, – pažymėjo jis.
Taip pat Latvijos vyriausybė skatina atsinaujinančių išteklių vartojimą.
„Pradedami įgyvendinti projektai, ypač mažose savivaldybėse, kur bus naudojamas saulės energijos kuras, kad sumažintų šildymo kainą. Žmonėms teikiamos paskolos, kad galėtų įsigyti, įsirengti savo būstuose ar bendrovėse saulės elektrines“, – sakė R. Žalnierius.
Dar vienas valdžios įrankių kainoms mažinti – raginimas pereiti prie biokuro, teigė pašnekovas.
„Kelis mėnesius iki 2023 m. bus stabdomas ir mažinamas benzino, dyzelino vartojimas ir akcentuojama, kad naudotų daugiau biokuro. Todėl kainos šiek tiek apstoja. <...> Buvo įmonėse stabdoma, sakoma, kad naudotų biokurą, pavyzdžiui, kad ir autobusų parkui. Dabar leidžiama po truputėlį naudoti ir paprasto, pigesnio benzino, dyzelino, kuris sumažina kainų augimą. <...> Dabar manoma, kad infliacija sumažės 5 proc. iki 2023 metų“, – apibūdino R. Žalnierius.
Degalų kainos lėmė rekordines šildymo sąskaitas, todėl šaltuoju metų sezonu Latvijos valdžia skyrė dėmesio socialiai remtinoms grupėms ir pensininkams. Šie asmenys 3 mėnesius gavo po 100 eurų išmoką šildymui.
„Valdžia buvo labai stipriai susiėmusi. Politinės frakcijos kėlė pasiūlymus, kaip mažinti infliaciją sausio, vasario mėnesiais. Kol kas numatyti projektai vykdomi“, – apibendrino R. Žalnierius.
Infliacijos niuksas Estijos koalicijai – ministrai paliko kėdes
Tuo tarpu Estijoje situacija kitokia – infliacijos skauduliai buvo viena iš priežasčių, kodėl skilo valdančioji koalicija.
„Infliacija Estijoje jau įvardijama kaip infliacinė krizė. <...> Iš dalies dėl su infliacija kylančių įtampų, sugriuvo valdančioji koalicija. Kaip tik šiuo metu Estijoje formuojama nauja koalicija, vyksta derybos tarp galimai 3 naujų koalicinių partnerių. Ten infliacinės krizės valdymas yra vienas iš pagrindinių klausimų.
Opozicija siekia, kad būtų sumažinti akcizai degalams, sumažinti kiti mokesčiai. O valdantieji atremia, kad jėga infliacijos nesulaikysi, o mokesčių mažinimas gali dar labiau paskatinti infliaciją. Sudėtinga situacija Estijoje – prie to, kad jau reikėtų susėsti ir pasiraitojus rankoves imtis priemonių, dar reikia iš pradžių suformuoti koaliciją, susitarti tarpusavyje“, – politinę situaciją apibūdino Taline gyvenantis V. Matulaitis.
Jis papildė, kad valdančiųjų nesutarimai įsiplieskė dėl priemonių, skirtų infliacijai suvaldyti, skyrimo, nes esą Estijos biudžetas ir taip „traška“. Labai didelį dėmesį valdžia skiria šalies saugumui užtikrinti – perka ginkluotę, stiprina saugumo sistemas – dėl Rusijos keliamų grėsmių, o tai prisideda prie infliacijos burbulo augimo.
„Visi tie veiksmai vadinami Estijoje, kad jie turi Ukrainos karo veidą“, – sakė tautietis. Ir papildė, kad kainos tikriausiai dar kils, tad Estija ruošiasi šaltajam metų sezonui.
„Manoma, kad kainų augimas – dar tai yra ne lubos. Ir kad žaliavų brangimas dar neatsispindėjo visų prekių grupių galutinėse kainose ir rudenį galima tikėtis naujo kainų šuolio. Kalbama, kad Estijoje vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti, kad žiemą pergyventų žmonės, o ypač išskiriami socialiai jautriausi sluoksniai: mažesnes pajamas gaunantys žmonės, jaunos šeimos, šeimos su vaikais ir vyresni žmonės. Į tai nukreipiamos priemonės lengvatų, išmokų pavidalu, kad sušvelnintų infliacinį smūgį jiems“, – minėjo jis.
Mato panašumų: valdžios konfliktai Lietuvoje ir Estijoje turi kai ką bendro
Nors ir Lietuvos Seime taip pat girdisi valdančiųjų ir opozicijos vaidai, situacija Estijos politinėje arenoje skiriasi, pažymėjo V. Matulaitis. Jis palygino, kokių yra panašumų ir skirtumų Lietuvos ir Estijos politikos virtuvėje.
„Yra analogijų, tikrai, nes panaši retorika yra naudojama Estijoje opozicinių jėgų. Premjerė Kaja Kallas kaltinama pernelyg pasyvia reakcija į infliacinę krizę Estijoje ir kad reikėjo, reikia aktyviau reaguoti į viską. Turbūt tai ir buvo priežastis susipriešinimas. Bet Lietuvoje skirtumas tas, kad krizė yra tarp opozicijos ir valdančiųjų, o Estijoje įvyko tarp pačių valdančiųjų skilimas“, – paaiškino pašnekovas.
Primenama, kad Estijoje ištuštėjo ministrų kabinetas – Centro partijos ministerijų vadovai atsistatydino ir dabar formuojama nauja Vyriausybės sudėtis.
Tuo metu Lietuvoje Seimo opozicija boikotuoja posėdžius ir ragina valdančiuosius diskutuoti dėl antiinfliacinių priemonių, kurios galėtų būti įtrauktos į kitų metų biudžetą.
Portalas tv3.lt primena, kad Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
Pasirodo kad visam pasauly gyvena vien gyvatės kobros...
pvm isliko tas pats kainos dvigubejo... isvada biudzetas dvigubas kurr pinigai???
