Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad sutarta, jog negalima padėti Ukrainai pusę žingsnio, reikia ir sankcijų, ir karinės paramos, ir finansų.
„Turime siekti, kad visi bankai Rusijoje būtų atjungti nuo Swift, turime išdrįsti pradėti kalbėti apie energetinių resursų atsakymą/pirkimą iš Rusijos ir nepamiršti Baltarusijos, kuri stovi greta Rusijos“, – sakė ministras.
Rusijai prieš savaitę įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys vieningai įvedė plačios apimties sankcijas, tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė pabrėžė būtinybę jas griežtinti.
„Turime judėti pirmyn, turime užtikrinti, kad joks Rusijos bankas neturėtų prieigos prie SWIFT, turime toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įskaitant naftą, dujas ir anglį“, – teigė Elizabeth Truss.
Reikia daugiau NATO Baltijos šalyse
Taip pat, anot G. Landsbergio, buvo daug kalbėta apie Baltijos šalių gynybą, suvokiama, kad reikia ne atgrasymo, bet gynybos. Kad sumanęs patikrinti regiono saugumą priešas gautų atsaką.
„Tai svarbus politinis pasisukimas priimant politinius sprendimus, kai mes kalbėjom apie atgrasymą rusai buvo šimtus kilometrų nuo mūsų, stovėjo bazėse. Dabar jie labai arti prie sienos su NATO ir kariauja su nepriklausoma šalimi. Taigi, NATO turi kalbėti ne tik apie politinę žinutę, bet ir apie specifinius instrumentus, kurie turi būti naudojami gynybai. Nekalbėsiu apie taktinius dalykus, bet visos sferos turi būti atidžiai peržiūrėtos“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Anot jo, Lietuva turi specifinį sąrašą, ko norėtų, ką reiktų padaryti.
„Bet tai turi būti suplanuota NATO strategų, pasverta politiškai ir dar reikia atsižvelgti į specifinę Baltijos šalių situaciją, yra skirtumų tarp šalių. Tarkime, mes turime sieną su Rusija Vakaruose. Žvelgdami į tai, mes galvojame, kad reikia specifinės strategijos regionui, bet ir Lietuvai dėl geografijos. Mums specifiškai svarbu oro gynyba. Matyt tai būtų numeris vienas“, – sakė jis.
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras, atsakymas apie Baltijos šalių gynybą, aiškino, kad reikia viską peržiūrėti atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Atgrasymas veikė puikiai, bet dabar reikia efektyvios oro gynybos, gynybos iš jūros pusės, daugiau karių mūsų šalyse, efektyvaus komandinio centro iš kurio būtų galima valdyti viską ir reikia peržiūrėti kibernetinę gynybą“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss tikino, kad naujai susiklosčiusi saugumo situaciją Europoje ir ypatingai Rytų ir Centrinėje Europoje NATO bus peržiūrėta ir tikrai bus rasti ilgalaikiai sprendimai.
Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.
Vis dėlto Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad tai yra „kraštutinė priemonė“.
„Manau, kad tokie sprendimai, kaip NATO įsitraukimas, yra kraštutinė priemonė. Juos priima visos 30 valstybių narių“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos diplomatijos vadovė Eva-Maria Liimets pabrėžė, kad Ukraina „yra europietiška šalis, kuris gina europietiškas vertybes“.
„Turime sustabdyti karą, o tą galime padaryti pakeldami jo kainą Rusijai“, – teigė ji.
