„Diplomatinis pasas pats savaime nėra apsauga. Jis yra tam tikra (apsauga – ELTA) tam tikrose valstybėse, pripažįstančiose, kad diplomatinis pasas galbūt yra reikšmingesnis nei bet koks kitas dokumentas“, – trečiadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Diplomatai, kurie turi akreditaciją toje valstybėje, yra apsaugoti. Bet kitiems asmenims tai rečiau būna pritaikoma. Dėl to ir diplomatinių pasų išdavimas neturėtų būti traktuojamas kaip apsaugos priemonė, dėl to, kad tai gali būti kartais ir iliuzija“, – nurodė jis.
Todėl ministras ragino teisėtvarkos pareigūnus nesikliauti tik diplomatinio paso suteikiamomis garantijomis, tačiau vertinti visas saugumo aplinkybes.
„Todėl neraginčiau pasitikėti tik pasu, o galvoti, ar tikrai aplinkybės leidžia keliauti ir ar jos tikrai saugios“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį Seimo NSGK diskutavo dėl Sausio 13-osios byloje sprendimus priėmusių prokurorų ir teisėjų saugumo užtikrinimo. Iniciatyva aptartį šį klausimą uždarame posėdyje kilo po to, kai rugpjūtį Maskvos Basmannyj rajono teismas priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.
NSGK nariai paragino Užsienio reikalų ministeriją plėsti ratą teisėjų ir prokurorų, kuriems gali būti išduodami diplomatiniai pasai. Taip pat siūloma stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais, efektyvinti greitojo reagavimo mechanizmus.
