„Turėkim galvoj, kad Rusija nori įbauginti, kalbama ne tik apie Sausio 13-osios, Medininkų bylas, bet yra nauji procesai, karo nusikaltimai Ukrainoje, vaikų grobimas Ukrainoje, kitaip tariant, Rusija pradėdama procesus, teisdama už akių, baugina mūsų pareigūnus“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Komitetas uždarame posėdyje aiškinosi, kaip Lietuva užtikrina Rusijoje už akių nuteistų Sausio 13-osios bylos teisėjų, kitų pareigūnų apsaugą. Posėdyje dalyvavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, ministerijų atstovai.
Esantiems rizikos zonoje – diplomatiniai pasai
Pasak L. Kasčiūno, viena priemonių, kurių Lietuva ėmėsi siekdama apsaugoti Rusijos persekiojamus esamus ir buvusius pareigūnus – diplomatinių pasų jiems išdavimas.
„Yra dalykų, kurie padaryti – yra aiškios telefonų linijos, kur galima skambinti 24/7, tiek Kriminalinės policijos biure, tiek Užsienio reikalų ministerijoje, taip pat yra palengvintas diplomatinių pasų išdavimas. Šiandien paraginome diplomatinių pasų išdavimą užtikrinti platesnį, t. y. visi, kurie yra rizikos zonoje, manau, kad gavę diplomatinį pasą gali jaustis saugiau. Diplomatinis pasas neapsaugo visiškai, bet kitoje valstybėje jis jau vertinamas kitaip“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Seimo komiteto vadovas teigė tikslaus rizikos lauke esančių pareigūnų skaičiaus negalintis atskleisti, bet, anot jo, kalbama apie kelias dešimtis.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė po posėdžio komentuodama žurnalistams pažymėjo, kad saugūs nesijaučia Rusijos karo nusikaltimus šiuo metu tiriantys prokurorai.
Lietuva yra pradėjusi tyrimą dėl galimai nusikalstamo Ukrainos vaikų perkėlimo į Baltarusiją, taip pat atlieka tyrimą dėl Rusijos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
„Prokurorai negali jaustis saugūs, nes žinome, kad (Sausio 13-osios bylos – BNS) prokurorai persekiojami, ir išduotos galbūt ir paieškos jų. Taip pat negali jaustis saugūs ir tie prokurorai, kurie dabar tiria karo nusikaltimus Ukrainoje. Kiekvienas prokuroras laikosi tų rekomendacijų, žmonėms yra teikiama informacija, kur jie gali ir negali, ir kiekvienas turi atsirinkti ir turim įsivertinti patys, nuo kokių kelionių ir į kokias šalis susilaikyti“, – kalbėjo N. Grunskienė.
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad dėl grėsmės būti sulaikytiems teisėjams suvaržomas ne tik privatus, bet ir profesinis gyvenimas, pvz., dalyvavimas Europos Sąjungos (ES) projektuose.
„Yra ne tik Rusija, yra pilkosios valstybės, kurios, niekada nežinai, ar neįvykdys Rusijos reikalavimų Mūsų teisėjai aktyviai įsitraukę į ES projektus, kitose, ne ES šalyse, yra teisės viršenybės principo projektai, tačiau yra tokios valstybės, kur klausimas, ar tikrai gali tie žmonės saugiau jaustis ir vykti“, – kalbėjo Teisėjų tarybos vadovė.
Visgi ji sakė komiteto posėdyje sužinojusi apie priemones, kurių ėmėsi Lietuva, tik jų viešai negalinti įvardinti, bet gali teisėjams perduot, kad jie „nėra palikti ir jų saugumu rūpinamasi“.
Viceministras: Interpolas informuotas
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, kad siekiant užtikrinti Lietuvos pareigūnų saugumą apie galimą politinio pagrindo persekiojimą Interpolas yra informuotas visais lygiais – tiek vadovų, tiek taktiniu, taip pat apie kylančias grėsmes atskirai informuojami patys pareigūnai.
„Mūsų užduotis, kad Interpolo darbiniais kanalais būtų suderinta, kad tai politinis persekiojimas, ir tai nepatenka į Interpolo konstitucijos rėmus. Ta diskusija yra nuolatinė ir mes įvairiuose formatuose šiuos klausimus keliam“, – po komiteto posėdžio sakė V. Dmitrijevas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnams kylančių grėsmių negalima sieti tik su Rusija, nes ji kyla ir Baltarusijos priverstinį lėktuvo nutupdymą, neteisėtą migrantų gabenimą tiriantiems pareigūnams.
„Sutarėm, kad dėl žmonių, kurie gali patekti į akiratį dėl savo priimamų sprendimų Lietuvos vardu, mes paruošime atmintinę, kontaktus, kur tie žmonės gali kreiptis, ir jei kyla nerimo, esant šalyje, kuri gali būti įtrukta į persekiojimą iš Rusijos ar Baltarusijos pusės, gali atsirasti prijaučiančių šalių, kad turėtų tą kontaktą“, – kalbėjo viceministras.
Jis taip pat patvirtino, kad kol kas šiose bylose dalyvaujantis pareigūnai yra sulaukę tik grasinimų, bet situacijų, kuomet juos būtų fiziškai bandyta sulaikyti, nebuvo.
„Ta rizika aktualizuojama tyčia siekiant laikyti tuos žmones tam tikroje žinioje, kad mes jūsų atžvilgiu priėmėme sprendimą, kurs reiškia laisvės atėmimą, tokių asmenų, kurie sulaukia tokio viešo grasinimo iš Rusijos pusės, ar tai būtų tyrimo komitetas, ar propagandiniai kanalai, tokių atvejų tikra yra. Atvejų, kai tai atsitiktų, konkrečiai, įvykis, veiksmai, nėra“, – patvirtino V. Dmitrijevas.
Už akių Rusijoje nuteisti trys Lietuvos teisėjai
Rugpjūtį Maskvos Basmanų apygardos teismas informavo už akių nuteisęs tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Teigiama, kad jiems skirtas areštas, tačiau nuosprendžio ir jo motyvų teismas nedetalizavo.
Rusijos tyrėjai kaltino teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.
Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį, kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš kaltinamųjų nuteisti už akių.
Rusija anksčiau skelbė pradėjusi baudžiamąsias bylas ir prokurorams, prisidėjusiems prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Lietuvos teisėjų taryba savo ruožtu kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę, premjerę, Europos Komisiją, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas.
