„Vertiname rimtai. Kaip ir visi kiti grasinimai iš Baltarusijos režimo jau po migrantų krizės parodė, kad juos reikia vertinti rimtai, nes jie gali išsipildyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Baltarusijos ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka antradienį pareiškė, kad atsakomosios Minsko priemonės bus griežtos ir nukreiptos į geležinkelių transportą, vykstantį iš Lietuvos teritorijos.
Vis dėlto G. Landsbergis teigė, kad konkrečių veiksmų kol kas dėl to nesiimta. Jis taip pat pabrėžė, kad kalbėti apie galimą Lietuvos reakciją dar per anksti.
„Kol kas anksti vertinti, žiūrime, kokia situacija yra“, – sakė jis.
„Lietuvos geležinkeliai“ BNS pranešė kol kas neturintys oficialios informacijos iš Baltarusijos apie traukinių stabdymą.
Pasak įmonės, atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją turėtų vykti apie 18 traukinių per dieną.
„Planuojama, kad vasario mėnesį kas dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės komentare BNS.
Pasak bendrovės, Lietuvoje suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai.
Reaguodamas į Lietuvos sustabdytą „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka praėjusią savaitę pareiškė, kad Minsko režimas gali blokuoti lietuviškų prekių srautus per šalies teritoriją. Pasak jo, Baltarusija savo eksporto srautus iš Baltijos šalių uostų gali perorientuoti į Rusijos uostus.
Įgyvendindama pernai rugpjūtį paskelbtas ir gruodžio pradžioje įsigaliojusias JAV sankcijas „Belaruskalij“, Vyriausybė sausio 12 dieną patvirtino, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Baltarusijos bendrovės neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario turi būti nutraukta.
