režimas

Birželio 24 d., vykstant trumpam samdinių vado Jevgenijaus Prigožino maištui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Wagnerio“ grupės lyderio „išdavystę“ palygino su 1917 m. revoliucine suirute, „kuri privedė prie didžiulės nelaimės, kariuomenės sunaikinimo, valstybės žlugimo, milžiniškų teritorijų praradimo ir galiausiai pilietinio karo tragedijos“, – per televiziją sakė Putinas, bet istorikai mano, kad Putinas klydo.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad taika su Šiaurės Korėja bus pasiekta per jėgą, ir pažadėjo, kad bet koks atsakas į branduolinę ataką apimtų JAV atominius ginklus. „Tvirta taika Korėjos pusiasalyje neįvyks savaime“, – sakė Yoon Suk-yeolas bendroje spaudos konferencijoje su prezidentu Joe Bidenu. „Mes galime pasiekti taiką, remdamiesi didžiulių pajėgų pranašumu, o ne melaginga taika, paremta kitos pusės gera valia“, – sakė jis.

Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Kremliaus režimas, todėl Baltarusijos piliečiams reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones kaip ir rusams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą nei Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – antradienį Seime pristatydamas Gitano Nausėdos veto teigė Kęstutis Budrys.

Kovo 25-ąją vykstant Laisvės dienos minėjimui Vilniuje buvo pastebėtas įtartinas vyras, stovėjęs nuošalyje ir filmavęs aplinkinius vaizdo kamera. Buvusių pareigūnų organizacija BYPOL paskelbė, kad tai buvęs Baltarusijos milicijos pareigūnas. BYPOL šaltinių teigimu, panašų į Baltarusijos slaptųjų tarnybų darbuotoją asmenį pastebėjo „įdėmūs baltarusiai“. Liudininkų teigimu, Laisvės dienos šventės metu jis stovėjo kiek nutolęs nuo kitų ir viską filmavo vaizdo kamera.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino šalies prokurorus didinti spaudimą tam, ką jis pavadino bandymais destabilizuoti Rusijos vidaus padėtį vykstant Maskvos puolimui Ukrainoje. Praėjusiais metais pradėjusi invaziją į kaimyninę šalį, Rusija ėmėsi griežtesnių priemonių prieš Kremliaus kritikus ir priėmė naujus teisės aktus, kuriais siekiama užgniaužti pasipriešinimą.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Baltarusijoje šiandien 4 metų kalėjimo bausmė buvo paskirta Latvijos piliečiui Dmitrijui Michailovui (Dmitrijs Michailovs), kuris pastaruosius kelerius metus gyveno Minske. Vyrui įkalinimo bausmė buvo skirta dėl „žalos Baltarusijos nacionaliniam saugumui“, „Lukašenkos įžeidimo“ ir kitų tariamų pažeidimų.

Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. „Pagaliau Lietuvoje turėsime teisinę priemonę įvertinti mūsų santykį su totalitariniais režimais, ir tą padaryti civilizuotai, dirbant ekspertų komisijai, įtraukiant visuomenę į diskusijas kiek reikia to ir vis dėlto išvalant viešąsias erdves nuo likusių propagandos ženklų, kurie buvo dedikuoti kolaborantams“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės ist...

Indonezijos valdžia gerokai nustebino pasaulį, paskelbusi apie priimtą sprendimą drausti nesusituokusioms poroms užsiimti lytiniais santykiais, įskaitant ir šalyje besilankančius užsienio piliečius. Beveik 280 mln. gyventojų turinti musulmoniška Azijos valstybė iki šiol buvo laikoma labiau pasaulietine, nepaisant nuolatinių valdžios siekių įvesti religines dogmas į žmonių gyvenimus.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkiamos nesiliaujančios represijos prieš demokratinę opoziciją Baltarusijoje. EP griežtai smerkia nepagrįstus ir politiškai motyvuotus nuosprendžius daugiau kaip 1 400 politinių kalinių Baltarusijoje, tarp jų vadinamojo Autuchovičiaus dvyliktuko nariams, sakoma rezoliucijoje, paskelbtoje EP interneto svetainėje.

Iranas nori pagrobti arba nužudyti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius asmenis, kuriuos laiko „režimo priešais“; šiais metais išaiškinta mažiausiai 10 tokių sąmokslų, trečiadienį pareiškė Britanijos vidaus žvalgybos agentūros MI5 vadovas.

Dauguma iš mūsų, įlipę į lėktuvą, laikosi įprastos tvarkos – susirandame savo vietą, susidedame rankinį bagažą į lentynas ir telefone įjungiame lėktuvo režimą. Nesvarbu, ar skrendate iš Jungtinės Karalystės, per Ameriką ar Aziją, tai privaloma padaryti kiekvieno skrydžio metu, rašo mirror.co.uk. Yra daugybė taisyklių ir reikalavimų, kurių esame įpratę laikytis lėktuve, pavyzdžiui, nerūkyti, atitraukti langų žaliuzes, prisisegti diržus pakilimo ir nusileidimo metu.

Lenkijos Senatas trečiadienį vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Rusijos režimo pripažinimo teroristiniu. Apie tai skelbiama Senato interneto tinklalapyje.

Pirmą kartą Ukrainos kare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ima suvokti, kad gali pralaimėti. Pirmosios nesėkmės aplink Kijevą buvo pavadintos taktiniu atsitraukimu ir palydėtos sėkmėmis pietuose ir rytuose. Dabar yra kitaip. Ukrainiečiai drąsiai atsiiminėja vieną miestą po kito Charkivo srityje, eina link Donbaso. Visiems kyla klausimas, kas toliau? Apie tai rašo „Foreign Affairs“. Ukrainos puolimas ir greitas Charkivo regiono atsiėmimas sugriovė Rusijos nenugalimumo iliuziją.

Į užsienį pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį paragino Vakarus tęsti spaudimą Minsko režimo, bet nesuplakti jos tėvynės su Rusija dėl karo Ukrainoje.

Artėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-mečiui ir 23-iems valdymo metams, spėlionės apie galimą jo įpėdinį  – nerimsta, rašo Jamestown Foundation analitikas Aslanas Doukajevas.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Minėjimo dieną savo mintimis pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, lietuvių tauta gali semtis stiprybės ir vilties iš savo istorijos. „Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena turi savo ypatingą atspalvį.

„Kaip ir daugeliui žmonių, man sunku užsnūsti vakare, nes iki pirmos nakties naršau telefone, po to atsidarau savo el. paštą, o tada jau neišvengiamai jaučiuosi išvargusi ir žiovaujanti. Norėdama pagerinti savo „neegzistuojantį“ miego režimą, supratau, kad blogiau tikrai nebus, jei paseksiu jos Didenybės Karalienės, energingos ponios, kuri būdama virš 90-ies metų toliau jodinėja žirgais ir atlieka svarbias pareigas, pavyzdžiu“, – mirror.co.uk portale rašo žurnalistė Julija Banam.

Gegužės 27 dieną baigėsi dvi dienas trukęs kasmetinis Vilniaus Rusijos forumas, kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei žinomi Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, žmogaus teisių gynėjai, tarptautinių analitinių centrų ekspertai, žurnalistai, akademikai ir politikai.

Borisas Kovalčukas dabar yra žinomas kaip „Inter RAO“ valdybos pirmininkas, bet Putino režimui jis yra artimas ir kitu aspektu. Borisas Kovalčukas gimė 1977 m. gruodžio 1 d. Leningrade, artimo Vladimiro Putino draugo ir sąjungininko Jurijaus Kovalčuko šeimoje. O labiau žinomas tapo po šnipinėjimo skandalo, kuriame buvo minimas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos, skelbia portalas smartpress.by. Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet laikinai – vienam mėnesiui.

Arazas Agalarovas yra žinomas nekilnojamojo turto srities milijardierius, keleto šaltinių vadinamas oligarchu, kuris yra naudingas ir lojalus Putino režimui. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Arazas Agalarovas nuo 1989 m. iki dabar (2019 m.) yra „Crocus Group“ prezidentas ir savininkas, kilęs iš Azerbaidžano.

Igoris Bezleris, pravarde „Bes“, yra vienas iš prorusiškos teroristinės grupuotės, veikiančios Rytų Ukrainoje, lyderių. Jis Putino režimui nusipelnė vykdydamas karo nusikaltimus, žudydamas civilius, grobdamas žmones. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Igoris Bezleris gimė 1965 m. gruodžio 30 d. Simferopolyje, Krymo vokiečių šeimoje.

Balandžio pradžioje karstas, kuriame gulėjo 75 metų ultranacionalisto ir populisto Vladimiro Žirinovskio kūnas, buvo nugabentas į Kolonų salę Maskvos centre, kad žmonės galėtų jį pagerbti. Prieš šešiasdešimt devynerius metus būtent ten gulėjo Stalinas: galima sakyti, kad tuomet jis nužudė paskutinius rusus, kai atėję atsisveikinti su sovietų diktatoriumi dalis jų buvo sutraiškyti didžiulėje minioje.

Įtakinga Putino režimo bendražygė Valentina Matvienko pasirūpino savo sūnumi, dabar jau Rusijoje neblogai žinomu verslininku Sergejumi Matvijenko. Pati V. Matvienko yra kilusi iš to paties miesto kaip ir Putinas, yra „Vieningosios Rusijos“ tarybos biuro narė. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Seime svarstomos pataisos dėl totalitarinių ir autoritarinių režimų naudojamų karinės agresijos simbolių draudimo leis iš legalios vartosenos pašalinti Georgijaus juostą, sako Seimo narė Agnė Širinskienė. „Georgijaus juosta, priėmus šį įstatymą, bus iš viso išimta iš legalios vartosenos ir bet kuriuo atveju bus laikoma draudžiamu simboliu.

Menas neretai tampa diktatorių įrankiu, štai kodėl ne visi atlikėjai laukiami Lietuvoje. Užklupus karui, Rusijos ir Baltarusijos menininkai, norintys pasirodyti Lietuvoje, atsidurs po didinamuoju stiklu. Į šalį negalės patekti tie, kas palaiko Kremliaus arba Minsko režimus. Po naujienų portalo tv3.lt pradėto tyrimo, Kultūros ministerija skelbia, kad Vladimirą Putiną šlovinantis bei Kryme dirbantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas į Lietuvą nepateks.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis bendravo su Kinijos valstybinės žiniasklaidos „Global Times“ šaltiniu. Jis kritikavo Lietuvos Vyriausybę ir tikino, kad ši sugadino santykius su Kinija. Apie tai penktadienį rašo naujienų portalas LRT. Tikinama, kad valstiečių partijos lyderis Vilniuje įsteigtą Taivano atstovybę laiko kaip valdžios neprofesionalumą ir iracionalumą, o tiltus tarp Pekino ir Vilniaus reikia statyti, o ne griauti.

Lietuva rimtai vertina Minsko režimo grasinimus per šalį nepraleisti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vertiname rimtai. Kaip ir visi kiti grasinimai iš Baltarusijos režimo jau po migrantų krizės parodė, kad juos reikia vertinti rimtai, nes jie gali išsipildyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lygiai prieš 10 metų – 2011-ųjų gruodžio 17 d. – Šiaurės Korėjos vadovu tapo Kim Jong Unas. Tuo metu jam tebuvo 29-eri. Per savo valdymo metus jis spėjo įgyvendinti šalyje sėkmingas ekonomines reformas ir jas sužlugdyti, o totalitarinį režimą paversti, kas atrodė neįmanoma, dar labiau totalitariniu. Kai kurie apžvalgininkai tikino, kad jaunasis Kimas branduolinės valstybės vadovu spės išbūti keletą savaičių, tačiau praėjus dešimtmečiui, akivaizdu, Šiaurės Korėjos lyderis įrodė, kad jie klysta.

Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimas, pastaruoju metu šalyje įvedęs totalią kontrolę, laužo paprastų šios šalies gyventojų likimus. Vienas iš tokių pavyzdžių – jaudinanti 30 metų Minske pragyvenusio ir ten vaikų susilaukusio kubiečio Roberto Kasanuevos istorija. Vyras neseniai buvo deportuotas iš šalies – vien todėl, kad dalyvavo protesto akcijose. Prieš tai jam dar teko metus išbūti kalėjime, mat valdžiai neįtiko jo pilietinis požiūris.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.

Europos Komisijos (EK) siūlymas leisti nesilaikyti kai kurių migracijos procedūrų pasienyje su Baltarusija rodo, kad Europos Sąjungos (ES) lygmeniu pripažįstama manipuliacinė išaugusio migrantų srauto priežastis, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Baltarusijos saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Volfovičius pareiškė, jog iš šalies pasitraukę opozicijos aktyvistai pagal jiems iškeltas baudžiamąsias bylas turėtų būti teisiami už akių. Jo žodžiais, tai daryti leidžiantys pakeitimai atitinkamuose Baltarusijos įstatymuose gali būti patvirtinti netrukus. „Spragų mūsų baudžiamojo proceso teisės aktuose veikiausiai yra, jomis pavyko pasinaudoti.

Baltarusijos autokratinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, sekmadienį perspėjo Lietuvos prezidentas. „Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Minsko režimas turi pakeisti politiką, kad Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūktų, sako Lietuvos susisiekimo ministras.  Marius Skuodis kalbėjo Europos Sąjungai svarstant apie naujas sankcijas Baltarusijai, be to, gruodžio 8 dieną galutinai įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, kasmet vežančiai milijonus tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Europos Sąjunga (ES) turi išlikti vieninga ir nenuolaidžiauti Minsko režimui, sako premjerė Ingrida Šimonytė, penktadienį su Graikijos kolega aptarusi padėtį pasienyje. Kaip pranešė Vyriausybė, telefonu su Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu kalbėjusi I. Šimonytė padėkojo jam už Graikijos dėmesį, solidarumą ir praktinę pagalbą Lietuvai, patiriančiai Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

Praėjus pusmečiui po to, kai Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino Europai sukelti migrantų krizę, ratas apsisuko ir dabar jau Baltarusija atsiduria krizėje, teigia apžvalgininkai. Tūkstančiai migrantų įstrigo pačioje Baltarusijoje, o Minsko planai „tvindyti“ ES pabėgėliais kol kas neduoda rezultatų.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki ketvirtadienį perspėjo nerengti tiesioginių derybų su Baltarusija dėl precedento neturinčios migrantų krizės prie Lenkijos sienos. „Turime žinoti, kad bet kokios tiesioginės derybos su (autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru) Lukašenka jam tinka, nes jos įteisina jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdama telefonu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka pabrėžė, kad Minskas turi bendradarbiauti su Europos Komisija ir tarptautinėmis organizacijomis migrantų humanitarinio aprūpinimo ir jų grąžinimo į tėvynę klausimais, trečiadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Rusijoje atsirado naujas reiškinys, kuomet dėl režimo priespaudos žmonės į Vakarus emigruoja vien dėl politinių pažiūrų. Vieno žmogaus piketas, Navalno vardas plakate, sulaikymas, paminėjimas žiniasklaidoje ir tai padidina galimybes rusams gauti JAV pabėgėlio statusą.

Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka dažnai mėgsta rodytis gražuolių aplinkoje. Jis ne tik susitikimuose ar viešuose renginiuose yra lydimas grožio konkursų dalyvių, bet ir pats tokį organizuoja. Šiais metais jis buvo išskirtinai politizuotas. „Miss Baltarusija 2021“ nugalėjusi Darija Gončarevič pareiškė apie savo „dėkingumą prezidentui“. Prieš tai ji buvo užfiksuota opozicijos judėjimo organizuotoje fotosesijoje, pasipuošusi tradicinėmis „raudona-balta“ spalvomis.

Per pastarąją parą Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė beveik dešimt neteisėtų migrantų, nė vienas asmuo į Lietuvą nebuvo įleistas, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Valstybės sieną iš kaimyninės šalies bandyta kirsti Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose, teigiama pranešime. VSAT teigimu, keliose vietose ketvirtadienį stebėti migrantai, priartėję prie sienos, bet nebandę pereiti į Lietuvos teritoriją, vėliau pasitraukę į Baltarusijos gilumą.

Talibanas rengiasi pristatyti naujo režimo vyriausybę, tarptautinei bendrijai atidžiai stebint, ar bus laikomasi pažado valdyti Afganistaną tolerantiškiau, ypač moterų teisių klausimu. Pranešimas apie naują administraciją, kurio anksčiau tikėtasi po penktadienio popietės maldos, bus paskelbtas ne anksčiau kaip šeštadienį, naujienų agentūrai AFP sakė Talibano atstovas.

Jau kelias dešimtis metų Baltarusijos teisėsauga negali surasti kaltų dėl dingusių šalies svarbių politikos ir žiniasklaidos veikėjų. Rugpjūčio 30-ąją, kaip tik šią dieną yra gimęs šalyje valdžią jėga laikantis Aliaksandras Lukašenka, yra minima tarptautinė dingusių be žinios aukų diena. Tokia diena Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje buvo priimta 2010-aisiais. 2006-aisiais buvo priimta tarptautinė visų dingusiųjų be žinios pagrobtųjų apsaugos konvencija.

Neteisėti migrantai, šiuo metu gyvenantys palapinėse Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligone, šaltuoju laikotarpiu bus perkelti į uždarymui ruošiamus Kybartų pataisos namus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Rūdninkų poligone šiuo metu gyvena per 750 migrantų, daugiausiai – vienišų vyrų. Visus juos planuojama perkelti į Kybartų pataisos namus. „Planuojame (įrengti – aut. past.) iki 800 vietų.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis pirmadienį aptarė Minsko režimo veiksmus ir poreikį konsoliduoti baltarusių diasporą. G. Nausėda atkreipė Ukrainos vadovo dėmesį į intensyvėjantį Baltarusijos režimo oponentų ir pilietinės visuomenės atstovų persekiojimą net ir užsienio šalyse, teigiama Prezidentūros pranešime. Anot Lietuvos vadovo, dėl to stiprėja poreikis konsoliduoti baltarusių diasporą.

Apie 200 baltarusių ir jų rėmėjų pirmadienį Vilniuje susirinko paminėti pernykščių įvykių, susijusių su Baltarusijos prezidento rinkimais. Į žmones, nešinus istorinėmis Baltarusijos vėliavomis, sostinės Lukiškių aikštėje kreipėsi baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir Lietuvos politikai, raginę tęsti kovą už demokratiją.