„Mane apskritai stebina tokia ataskaita. Toks jausmas, kad ekspertai, kurie tą ataskaitą rašė, nėra susipažinę su faktu, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos yra įvestos tiek produkcijai, tiek ir pačiai įmonei (Belaruskalij – BNS)“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.
JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovą paskelbtose pastabose paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Anot komiteto, ribojimai „lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse“.
Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuva nutraukė pernai vasarį, argumentuodama tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.
G. Landsbergis sakė, kad jo neįtikina argumentai, jog apribojus baltarusiškų trąšų eksportą kilo rizikų maisto saugumui.
Anot jo, Europos Sąjungos (ES) ūkininkai kaip tik kalba apie sumažėjusias grūdų kainas.
„Kažkokių iššūkių maisto saugumui, sprendžiant pagal ekonominius rodiklius, aš nematyčiau“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Šaltinių teigimu, sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, tam priešinasi Lietuvos pareigūnai.
Praėjusią savaitę į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą buvo atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tai sukėlė Lietuvos pareigūnų nerimą, jog trąšų klausimas gali paaštrėti.
Po Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo su A. Guterresu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis klausimas susitikime nekeltas.
