Teismas ketvirtadienį pranešė priėmęs nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą pasisakyti dėl Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nesuteikiančios bausmę iki gyvos galvos atliekantiems nuteistiesiems trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves.
Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties.
LVAT kelia klausimą, ar ši nuostata tiek, kiek pagal ją trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nesuteikiamos nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neprieštarauja Konstitucijai.
LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą, kurioje prašoma priteisti neturtinę žalą dėl sprendimo atsisakyti patenkinti nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, prašymą leisti jam nuvykti į mirusio tėvo laidotuves.
Pasak LVAT, sprendžiant itin jautrų klausimą, galimybę dalyvauti artimojo laidotuvėse, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji vien tik dėl jiems paskirtos bausmės trukmės yra nepagrįstai skirtingai traktuojami, palyginti su terminuotas laisvės atėmimo bausmes atliekančiais nuteistaisiais.
Teismas laikosi pozicijos, kad laisvės atėmimo bausmės trukmė nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumas, dėl kurio būtų pateisinamas trumpalaikės išvykos į artimo asmens, ypač vieno iš tėvų, nesuteikimas.
LVAT teigia, kad negalima vadovautis absoliučia teisine pozicija, kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio ir aplinkiniams galinčio kilti pavojaus rizika gali būti žema arba vidutinė, o laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio rizika esą visais atvejais yra labai didelė.