Neatsitiktiniai yra ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai – pagal naujų susirgimų skaičių, per pastarąsias 14 d. tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Klaipėdos miestas yra pirmoje juodųjų savivaldybių sąrašo vietoje, čia minimas rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. ir šiuo metu yra 1,949.6. Neatsilieka ir Klaipėdos rajonas, kuris yra trečioje vietoje su 1,530.8 atvejų rodikliu.
Kaip portalui tv3.lt teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas, pacientai išties nenustoja plūsti ir jų jau yra daugiau, nei oficialiai COVID-19 gydymui paskirtų lovų.
„Viršijame lovų skaičių. Veža šimtais per budėjimą, guldome dešimtimis. Pavyzdžiui, vakar paguldėme 19 per vieną parą. Mes jų neišleidžiame tiek, kiek paguldome. Oficialiai turime paskirtų 80 lovų, o dabar jau yra virš 80 pacientų“, – komentavo jis.
Reanimacijos perpildytos, dauguma pacientų sunkūs
Anot pašnekovo, reanimacijos yra visai užpildytos, daliai pacientų reanimacinė pagalba teikiama palatose.
„Reanimacijoje vietų yra tiek, tiek yra, visos jos yra užpildytos, o kai kurie ligoniai neinvazinę pagalbą gauna palatose. Mūsų skyrius taip pritaikytas, kad galime pervežti ventiliacijos aparatus palatose. Tai kai į reanimacijas nebetelpa, ten pradedame taikyti“, – sakė Z. Juzumas.
Kaip konstatavo jis, dauguma pacientų ligoninėje sunkūs, absoliuti dauguma yra nepasiskiepiję, amžiaus vidurkis – virš 50 m.
„Jei, pavyzdžiui, atveža per parą kokių 50 ligonių, tai kokių 20 jų galime paguldyti. Tai visi paguldomi yra sunkūs. Kaip yra pasakęs ir mūsų operacijų vadovas, yra guldomi tik kritiškai sunkūs ir sunkūs pacientai.
Tie, kurie dar gali būti namie ir jų rodikliai dar patenkinami, jie važiuoja gydytis ambulatoriškai. Jie yra konsultuojami, jiems yra padedama. O guldomi yra tie, kurie visiškai negali be ligoninės, kuriems būtinas deguonis. Taigi lovos, kurios užpildytos, jos užpildytos sunkiais ligoniais“, – kalbėjo Z. Juzumas.
Gydytojo pastebėjimu, į ligoninę pakliūna ir jaunesnio amžiaus pacientų, bet jie paprastai greičiau atsigauna ir išleidžiami namo.
Ribojama didelė dalis kitų paslaugų
Paklaustas, ar matoma prošvaisčių, kad situacija pagerės, pašnekovas neslėpė, kad ko kas tendencija nedžiugina. „Mums jau atrodė kad pasiekėme piką, bet kas darosi paskutinę savaitę, panašu dar kylame“, – konstatavo Z. Juzumas.
Gerokai ligoninėje apribotos ir kitos planinės paslaugos: „Esame panaudoja ir palatas, ir personalą grynai kovidinių ligonių gydymui. Tai esame labai stipriai apriboję planinę chirurginę veiklą.
Skubią pagalbą visą teikiame, bet planinė yra ribota, bet dar nesustabdyta. Bet jei tokia tendencija bus, kas darėsi praėjusią parą, tai, panašu, mums teks visiškai stabdyti planinę pagalbą“, – pastebėjo jis.
Daugėja ir jaunų pacientų, ir nėščiųjų
Apie itin įtemptą situaciją ligoninėje antradienį žurnalistams pasakojo ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gintautas Virketis.
Jis teigė, kad išties šiomis dienomis sulaukė daugiau pacientų, nei kad yra paskirta vietų: „Tačiau dalis pacientų išrašomi, tad lovų turime panašiai kiek ir pacientų. Tačiau, be abejo, reaguosime į situaciją, kad tų lovų nepritrūktume tiek čia, tiek regione bent sunkiausiems pacientams.“
G. Virketis pasakojo, kad ligoninėje gydoma apie 24 labai sunkios būklės pacientų, tiek reanimacijoje, tiek bendrame skyriuje yra tokių, kurių amžius – vos 30 m. Anot jo, matoma tendencija, kad pasitaiko daugiau sunkių ir jaunų pacientų. Taip pat daugėja sergančių nėščiųjų, jų turėjo net iki 5.
Apie 25 proc. pacientų skyriuje yra paskiepyti, bet jie serga lengviau ir dažniausiai yra hospitalizuojami dėl gretutinių susirgimų. G. Virkečio teigimu, nors dabartinis ligoninės užpildymas dar nėra rekordinis, jei pacientų skaičiai augs, prognozės neatrodo palankios.
Įtampa dėl medikų stygiaus
Ligoninės atstovas kartu neslėpė, kad medikų stygius pastoviai jaučiamas, bet nėra taip, kad nebūtų galima dirbti.
„Gydytojų perdegimo nėra, visi supranta situaciją. Aišku, norėtųsi, kad ji vieną kartą baigtųsi ir visiems būtų lengviau dirbti. Savaime suprantama, kad dvejus metus besitęsianti pandemija visus išvargino ir, matyt, tai natūralu“, – sakė jis.
Z. Juzumas savo ruožtu pažymėjo, kad personalas iš įvairių ligoninės filialų jau dirba kovidiniame skyriuje.
„Aišku, kai kurie serga ne tik kovidu, bet turi nedarbingumą dėl kitų priežasčių. Tai personalo kiekis yra labai ribotas. Gydytojai tikrai yra pavargę“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad čia galėtų padėti ir savanoriai, bet šiuo metu jų neturi: „Mes esame pakvietę per socialinius tinklus, užsiminę, kad laukiame, bet šiuo metu neturime savanorių, kaip buvo praeitais metais. Tada buvo žmonių noras padėti, o dabar gal ir savanoriai pavargo. Nes gal jiems atrodė, kad tai bus laikina epidemija, o ji tęsiasi ir savanorių šiuo metu neturime.“
Viena priežasčių – per vangus skiepijimasis
Paklaustas, kodėl, jo manymu, išskirtinai Klaipėdos regione situacija tokia prasta, Z. Juzumas svarstė, kad tai yra dar vasarą prasidėjusios bangos tęsinys ir mažų vakcinavimo apimčių rezultatas.
„Kada rugpjūčio mėnesį prasidėjo nauja banga ir Klaipėda buvo viena pirmųjų ją pajutusi, tuo metu Klaipėdos rajonas ir miestas buvo tarp mažiausiai pasiskiepijusių. Ir visiškai akivaizdu, kad ta banga tęsiasi.
Nemanau, kad skiepijimas dabar yra labai suaktyvėjęs, panašu, kad jokių eilių prie skiepijimo punktų nėra. Taigi natūraliai tęsiasi banga. Aišku, negalima sakyti, kad paskiepyti neserga, bet realiai jų ligoninėje jų yra žymiai mažiau, jiems pakankam ambulatorinio gydymo“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovas.
Portalas tv3.lt primena, kad bent viena doze pasiskiepijusių asmenų skaičius Klaipėdos mieste siekia 62,5 proc., o rajone – 60,6 proc.
Ligoninės dirba „ant galimybių ribos“
Kaip teigė situaciją uostamiestyje pakomentavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, pagrindinė kovidinė ligoninė jau kurį laiką dirba didelėmis apsukomis ir yra „ant galimybių ribos“.
„Ne tik universitetinė, bet ir Respublikinė bei kitos aplinkinės – Šilutės, Kretingos – ligoninės yra „ant galimybių ribos“, jei dar neperdegusios. Didžiausias iššūkis ir rūpestis yra medikų stoka, jų iškritimas „iš rikiuotės“, o pakeisti jų nelabai yra kuo. O, kaip suprantame, pačios lovos negydo. Ir tai yra ne ką mažesnė problema nei daugybė į ligonine guldomų žmonių“, – aiškino meras.
Anot V. Grubliausko, priežasčių, kodėl situacija yra tokia prasta, visas spektras – nedžiugina tiek ir skiepijimo apimtys, tiek vaikai grįžo į kolektyvus, o testavimosi apimtys čia mažos.
„Galimybė skiepytis užtikrinta vos ne prie pačių durų, bet neaišku, kiek proveržio bus. Beje, štai teko komandiruotėje kalbėtis su kolegomis iš kitų šalių ir pastebėta tokia tendencija. Tose Europos šalyse, kurios turi sieną su Rusija, toje šalyje yra didelės rusakalbių bendruomenės ar pakankamai glaudūs ryšiai su didžiuoju kaimynu, visur susiduriama su panašia problema – pasyviu požiūriu į skiepijimąsi. Tikrai nesinorėtų to suvesti į kažkokį tautinį aspektą, bet ta žinia davė naujų argumentų ir leido suprasti, kad nesame vieninteliai išskirtiniai“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad skiepų skeptikų įtaką šiame regione yra rimta problema.
„Jau nuo rugsėjo reikėjo pamiršti didžiuosius renginius“
Meras pridūrė, kad vasarą Klaipėdai „kliuvo“ ir dėl regiono specifikos – plūdo turistai, poilsiautojai, neišvengta daug renginių. Tačiau kritikos dėl pačios savivaldybės organizuotų renginių jis teigė nenorintis prisiimti.
„Šiame kontekste vis akcentuojama Jūros šventė, nors po jos kažkokio drastiško proveržio nebuvo. Bet kiek vyksta iki dabar tų masinių švenčių. Tad pasidairykime aplinkui, kiek visko vyksta, o ne vieną šventę padarykime viso ko atpirkimo ožiu.
Manau, jau nuo rugsėjo reikėjo pamiršti visus didžiuosius renginius, ypač tuos, kur sudėtinga užtikrinti prevenciją virusi plisti. Iš esmės turėtume paklausti kiekvienas savęs, ar viską padarėme, kad nepadėtume kovidui plisti Lietuvoje, tai, matyt, ne visais atvejais būtų galima tai drąsiai pasakyti“, – sakė V. Grubliauskas.
svedisko gyvenimo!!!!!!!