Gydytojai primena, kad saulė dabar yra kaitri, UV indeksas aukštas, tad jei norima pabūti pliaže, būtina ir pasitepti apsauginiu kremu. Tačiau tai vėlgi reikėtų daryti laiku.
Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatologė prof. Skaidra Valiukevičienė patvirtino, kad užtenka kartą nueiti į pliažą, kad pamatytum, jog žmonių įpročiai nelabai pasikeitę – vos pasirodo saulės, skubama joje pabūti.
„Nors ir akivaizdu, kad žmonės tikrai žino daugiau, daugelis tepasi kremą nuo saulės būnant paplūdimyje, taip elgtis nėra visiškai teisinga.
Tą visgi reikėtų daryti pusvalandį prieš išsirengiant ir būnant saulėje, geriausia – dar namuose“, – patarė ji.
Degintis – į šešėlį
Gydytojų teigimu, dar labiau yra sveikintinas buvimas netiesioginiuose saulės spinduliuose.
„Galima pasiimti didelį paplūdimio skėtį. Vaikus galima aprengti plonais drabužiais ilgomis rankovėmis arba marškinėliais, jei dažnai nesinori tepti apsauginiais kremais“, – patarė dermatologė Asta Dumbliauskienė.
Klausiantiems, kaip tuomet įdegti, gydytoja turi tiesų atsakymą – tą galima padaryti ir su SPF 30, ir gulint netiesioginiuose saulės spinduliuose, ir kai ją užtraukia debesys.
Rinktis pagal odos tipą
Akcentuojama, kad būtinai šias priemones reikėtų pirkti iš patikimų vietų, geriausia – vaistinės, nes čia jie būna patikrinti klinikinių tyrimų ir rečiau sukelia odos uždegimus.
Ne mažiau svarbu įsigytą priemonę tinkamai laikyti, nes dėl to gali pakisti kremo sudėtis – „suskilti“ filtrai ir pan.
„Neteisingai laikant kremą – saulės spinduliuose ar dar kur, rizikuojama, kad jo efektyvumas bus sumažėjęs. Ir jei parašyta SPF 30, galbūt ji tebėra SPF 15. Ir jei tepdami tokią priemonę įsivaizduojame, kad esam saugūs, taip nėra. Laikant kremą netinkamomis sąlygomis gali įvykti tam tikros cheminės reakcijos, dėl ko vėliau gali išsivystyti alerginė reakcija“, – sakė pašnekovė.
Ne mažiau svarbu ir išsirinkti priemonę pagal odos tipą.
„Jei oda riebi, reikia rinktis lengvas, losjono tipo priemones, drėkinančio losjono pagrindu, kur daugiau vandens nei aliejaus.
Jei oda sausa, su amžiumi prasidėjęs senėjimas, tada galima rinktis kremą nuo saulės, kur yra įdėta hialurono, kurs skverbiasi giliai į odą, pagerina odos drėgnumą“, – patarė S. Valiukevičienė.
Nors vis dar pasitaiko žmonių, kurie baiminasi naudoti šiuos kremus, nes jie esą galintys paskatinti odos vėžio vystymąsi, gydytojai tvirtina, kad šias baimes galinčių pagrįsti mokslinių tyrimų nesama.
„Čia gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad tie, kurie daugiau juo tepasi, saulėje būna ilgiau ir dėl to išsivysto vėžys. Bet įrodymų, kad tiesiogiai kremas nuo saulės sukelia vėžį, taip tikrai nėra“, – pabrėžė ji.
Kaip pakaitalas tik aliejukas?
Paklausta, kaip vertinanti tuos, kurie vengia naudoti kremus nuo saulės ir kaip saugesnę alternatyvą renkasi kitokio tipo priemones – įvarius aliejukus ir panašiai, A. Dumbliauskienė neslėpė skepticizmo.
„Jei bus tepamasi aliejumi, kaip tik bus skatinamas įdegis, jis nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo ir yra skirtas skrudinimui.
Kas pliaže „dirba“ ir nori rudo įdegio, tai tam aliejus gal ir skirtas. Bet norint, kad jis atliktų apsauginio filtro funkciją, kad prilygtų apsauginiam kremui, taip tikrai nebus.
Juo labiau jei tokio aliejaus sudėtyje dar yra eterinio aliejaus – tai dar didesnis pavojus, nes dažnai eteriniai aliejai su saule gali sukelti alergines reakcijas. Lygiai taip pat kaip nepatariama kvėpintis einant į pliažą, nes tai dažnai paskatina kontaktinį dermatitą“, – aiškino pašnekovė.
Ji priminė, kad lygiai taip pat su saule „nedraugauja“ ypač įtrinami, dermatologiniai, sąnarių skausmui gydyti skirti vaistai.
Tačiau gydytoja skubėjo pabrėžti, kad įvairios aliejinio pagrindo priemonės yra geros, tik turi būti naudojamos tinkamu laiku.
„Net ir saugantis UV spinduliai vis tiek padžiovina odą, tad vėliau reikia tai kompensuoti, palepinti ją. Čia savo vietą ir atranda įvairūs aliejai, drėkinantys kremai, kuriuos galima naudoti vakare tam, kad būtų grąžinta drėgmė, odos elastingumas ir švelnumas“, – kalbėjo A. Dumbliauskienė.
Ar visada reikia kremo?
Kita vertus, nors kaitriu paros metu būnant ant saulės patariama naudoti kremą, jo nebūtina skubėti teptis visais atvejais.
„Kremą nuo saulės turime naudoti, jei išeiname į lauką vidurdienį, kai didžiausias saulės intensyvumas ir kai žmogus ruošiasi išsirengti ir būti saulėje ilgiau nei valandą arba dvi.
Klausimas, ar reikia tą daryti profilaktiškai, jei einama tik pasivaikščioti lauke gryname ore. Nesu tikra, kad jei yra aktyviai ilsimasi saulėje, turėtume tą kremą be perstojo naudoti.
Jei žmogus neketina išsirengti ir bus saulėje neilgai, gal vertėtų pasitepti tik labiausiai atviras vietas – veidą, kur dažniausiai formuojasi navikai. Taip pat jei žmogus yra virš 50 metų, tada rekomenduojama dėvėti skrybėlę nuo saulės“, – aiškino dermatologė.
Tačiau medikė priminė, kad yra tam tikrų situacijų, kai, pavyzdžiui, sergama saulės alergija. Tuomet, kai turimas padidintas jautrumas saulei, reikėtų teptis kremu nuo saulės kiekvieną dieną prieš išeinant į lauką
„Dar viena kategorija žmonių – pagyvenę, virš 60 metų amžiaus asmenys, kurių oda jau yra pažeista saulės, yra atsiradę fotosenėjimo požymiai.
Tokiems žmonėms rizika susirgti vėžiu yra gerokai didesnė nei jaunesniems. Tad jiems nuolatinio saulės poveikio sritis – veidą ir plaštakų oda – taip pat reikėtų tepti kremu.
Savaiminio įdegio priemonių nesiūlo
S. Valiukevičienė savo ruožtu pabrėžė, kad primygtinai nerekomenduotų naudoti ir savaiminio įdegio priemonių.
„Visi savaiminio įdegio kremai didina odos įsijautrinimą. Atrodo, oda iš pradžių lengvai sureaguoja į priemonę, bet vėliau išsivysto ir nuolatinis įsijautrinimas ir alergija visam laikui nebeišnyksta – kiek panaudos tą priemonę, kartosis odos bėrimas ir bus linkęs plėsti“, – sakė ji.
Gydytoja pridūrė, kad dažnas šių priemonių naudojimas, įrodyta, taip pat yra odos vėžio rizikos veiksnys.
