Prie Gilužio ežero Pilaitėje net ir vakarėjant žmonių sausakimša. Kas turškiasi vandenyje, o kai kas mėgaujasi saulės voniomis. Tik štai saugosi nuo tiesioginių saulės spindulių vos vienas kitas, dažnas renkasi rizikuoti ir nesitepti jokiais apsauginiais kremais:
„Ne, nenaudoju. Ai, kažkaip natūraliai.“
„Norėjau tiesiog įdegti. Ne, čia atvažiavom greitai, tai vaiką patepiau, o pati nesitepiau. Kojas rankas atidengiau, ne visą kūną, tai nieko tokio.“
„Nereikia iš karto daug. Vieną valandą vieną dieną, dvi valandas po to, trys valandas vakare, na, ir viskas. Kaitrioj saulėje svarbu nebūti ir viskas.“
„Bijau saulės, bet dabar ką tik išsimaudžiau, nudžiūsiu ir užsivilksiu.“
Gydytoja dermatovenerologė, profesorė Matilda Bylaitė – Bučinskienė tokiems poilsiautojams turi prastų žinių. Aktyvi saulė pastarosiomis dienomis pas medikus gena kaip niekada daug žmonių, jie skundžiasi stipriais nudegimais, įvairiais bėrimais. O tai – rizika susirgti pavojingomis onkologinėmis odos ligomis.
„Saulė veikia, ir ji nėra tokia saugi, kaip žmonės galvoja, kad teptis nereikia. Jeigu matome, kad oda paraudo, peršti, niežti. Tai rodo, kad ji yra pažeista. Ten prasidėjęs uždegimas, ir jeigu kartojasi tokie keli uždegimai per visą vasaros sezoną, ir jeigu kiekvienais metais kelis kartus nudegi, ir niekada nesisaugai, tai tu tikrąja ta žodžio prasme sąmoningai paleidi mechanizmą onkologijai. Kad odoje pradėtų vystytis įvairūs deriniai. Karcinogenezė prasideda nuo pirmųjų saulės spindulių, kai stipriai veikiama oda. Kada tu nudegi, kada tu per ilgai užsibūni saulėje“, – sako Inovatyviosios dermatologijos centro vadovė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Baisiausia ir pavojingiausia – mirtį sėjanti melanoma. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie keturis šimtus naujų susirgimų šia liga. Kadangi vakcinos nėra, saugotis, kaip aiškina specialistai, turime vienintelį būdą – nesideginti visai. Arba jeigu jau kaitinamės ir imame iš gamtos taip reikalingą vitaminą D, turėtume teptis priemonėmis, apsaugančiomis nuo saulės tiesioginių spindulių.
„Kūnui trisdešimt, veidui penkiasdešimt. Bet norėčiau pabrėžti, dažnai pamirštame: moteris plaštakos, dekoltė, krūtinė, kaip sakoma, moters veidas baigiasi ties šiomis vietomis. Jį reikėtų saugoti. Dar labai svarbu vyrams sprandas, ausys, ir viršugalvis. Ypač, jeigu retesni plaukai viršugalvyje, ir nedėvima kepurė“, – pasakoja M. Bylaitė-Bučinskienė.
Ir nuo vienuoliktos iki penkioliktos valandos saulės geriau vengti visai. Ilsėtis patariama pavėsyje. Apsauginiai kremai turi būti tepami dvidešimt minučių iki saulės vonių. Teptis turime jais kas porą valandų pakartotinai. Tačiau, kaip aiškina, medikai, ne tik odos nudegimai gresia. Alergologai pastebėjo ir kitą tendenciją. Daugiau žmonių po mėgavimosi saule kreipiasi pagalbos dėl alerginių bėrimų.
„Tiesiog gal būtų galima susieti su tuo, kad žmonės daugiau naudoja visokių cheminių priemonių, galbūt saulės kremas, galbūt kažkokie kvepalai. Vyresnio amžiaus žmonės vartoja tam tikrus vaistus. Jeigu jie vartojami nuo širdies, paprastas ketoprofenas, tarkim, išeinu ant saulės, ir gali duoti tokią fotoreakciją, kuri vadinama alergija saulei“, – teigia „Antėjos“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
O kartais alergizuoja ir sintetiniai drabužiai, tad keldami koją į ten, kur gausim daug saulės, turime pasirūpinti ir tinkamais drabužiais – šviesiais ir iš kuo natūralesnių medžiagų. Medikai sako, kad odai žalingos ir maudynės nešvariame vandenyje, ypač, jeigu vanduo žydi. Į tokį kojos geriau nekelti. Mat alerginių reakcijų taip pat pasitaiko.
O štai šeimos medikai per karščius ragina ne tik saulėje ar vandenyje neužsibūti. Svarbu vartoti labai daug nesaldintų skysčių. Valgyti tik sveiką, lengvą maistą.
