Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos. Vis dėlto dujų kainų kilimui, ministro vertinimu, Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti, mat dujų kainų dinamika „niekaip nepriklauso nuo mūsų“.
„Ji priklausoma nuo komunikacijos ir Rusijos veiksmų. Dujų rinka kiekvieną kartą po Rusijos kiekio mažinimo, reagavo kildama į viršų“, – aiškina jis.
Ministras vardija, kad praėjusios savaitės gale rusams pareiškus, kad, ko gero, pratęs „Nord Stream“ remontą, šoko dujų kainos. Vėliau vokiečiams pareiškus, kad šalis yra apsirūpinusi 85 proc. dujų atsargų, kainos krito.
„Matome, kad to nuspėti niekas negali“, – teigia D. Kreivys.
Vis dėlto karui prasidėjus ir dujų kainoms pradėjus kilti, kai kurios šalys ėmėsi veiksmų, kad dėl to nekiltų elektros kainos. Pavyzdžiui, Ispanija kreipėsi į EK, o EK Ispanijai leido subsidijuoti dujų įsigijimą elektros energijos gamybai. Todėl Ispanijoje krito elektros, gaminamos iš dujų, savikaina, o dėl to krito visos elektros kaina.
„Jeigu mes tokį dalyką padarytume, mūsų naudą turėtų vokiečiai, švedai, latviai ir visos šalys, kurios yra aplinkui. Realiai mes tokių dalykų negalime“, – sako D. Kreivys.
Lietuvoje taip pat svarstoma, kad elektros kaina turėtų būti mažinama prašant išimčių, pavyzdžiui, skaičiuojant elektros savikainos vidurkį. Anot ministro, algoritmas yra patvirtintas visų ES šalių, jį taiko „Nord Pool“ ir kitos biržos.
„Prašyti, kad Lietuvai netaikytų algoritmo, yra keista. Mums netaikant algoritmo ir mums patiems negaminant elektros, jos praktiškai ir negautume. Man atrodo, kad tokie pasiūlymai yra nesusipratimas“, – sako D. Kreivys.
Lietuvoje elektros kainos už kilovatvalandę vasario mėnesį siekė 10 ct, kovą – 17 ct., o rugpjūtį – 48 ct. D. Kreivys sako, kad dar vasarą pradėjus kilti dujų kainoms, nebuvo galima įžvelgti, kokios rudenį bus elektros kainos
„Dujų tiekimas, elektros pirkimas, yra įmonių, komercijos paskirtis. Įmonės tai daro. Cap‘inti dujas yra nesusipratimas, nes mes subsidijuosime eksportą, švedus“, – sako D. Kreivys.
Ministro vertinimu, dabartinių elektros kainų priežastis yra tai, kad Lietuva turi mažus elektros energijos gamybos pajėgumus.
Pocius: visuomeninė elektros kaina nuo sausio gali siekti apie 65 centus
Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.
„Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę. Čia įvertinus šiandien turimą informaciją, bet akivaizdu, kad šita kaina, priklausomai nuo to, kaip kaina keisis biržoje, gali būti į mažesnę arba į didesnę pusę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Pocius.
„Tai būtų signalas vartotojams dėl nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo. Jie galėtų jau preliminariai lyginti, kokia ta visuomeninė kaina galėtų būti ir kokie yra nepriklausomų tiekėjų siūlymai“, – vėliau BNS sakė R. Pocius.
Pasak jo, VERT visuomeninio tiekimo kainą turėtų paskelbti spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje.
R. Pocius negalėjo atsakyti, kokio dydžio kompensacijos gyventojams galėtų būti mokamos nuo sausio. Pasak jo, jų mokėjimo tvarką nustatys Vyriausybė, remdamasi skaičiavimais.
„Pavasarį mes gavome iš Energetikos ministerijos raštą su prašymu paskaičiuoti (kompensacijas – BNS) ir prielaidas. Taikydami tas prielaidas galime įvertinti, o dabar mes jų nežinome. Visi klausimai dėl kompensacijų kol kas ne mūsų pusėje“, – sakė R. Pocius.
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog nuo sausio elektros kainos vartotojams bus fiksuojamos, tačiau konkretus jų dydis priklausys nuo biudžeto galimybių.
„Tai yra Vyriausybės sprendimas, Finansų ministerijos paskaičiavimai ir energetikos ministras negali pasakyti, kokią kainą fiksuosime. Bus parengtas visas paketas, biudžeto galimybių rėmuose bus aiškiai pasakyta, kokioje vietoje bus fiksuojama“, – žurnalistams Seime sakė D. Kreivys.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, jog energetikos – šilumos, elektros ir dujų – kainų kompensavimui kitų metų biudžete bus numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų. Prezidento atstovai anksčiau yra teigę, jog kompensacija gyventojams turi būti didesnė nei dabar mokami 9 centai.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, jog elektros kaina turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensacijų turėtų sulaukti visi gyventojai. Tačiau, pasak prezidento, premjerės pasiūlymai buvo susiję su kiek didesnėmis kainomis.
Visuomeninė vienos laiko zonos standartinio plano elektros kaina dabar siekia 33 centus, ją VERT nustato kas pusmetį. Antrąjį šių metų pusmetį valstybė moka 9 centų kompensaciją, todėl vartotojai moka 24 centus.
Visuomeninė elektros kaina aktuali maždaug 380 tūkst. buitinių vartotojų (46,5 proc. trečiojo etapo vartotojų), suvartojančių iki 1000 kilovatvalandžių elektros per metus ir priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui bei iki šiol nepasirinkusių nepriklausomo tiekėjo. Tai jie turėjo padaryti iki šių metų gruodžio vidurio, tačiau Vyriausybė ketina atidėti šį terminą 3-4 metams.
