Apie tai, kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos specialistas Linas Kontrimas ir politologas Ignas Kalpokas.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad dabar ypatingai svarbu gerai atrinkti naująjį krašto apsaugos ministrą. Mes dabar girdime, kad kandidatais galėtų būti dvi pavardės – du viceministrai: Karolis Aleksa ir Tomas Godliauskas. Ką jūs galvojate apie šiuos asmenis?
L. Kontrimas: Vienas iš jų turi labai aiškų ryšį su Prezidentūra ir Prezidentu. Aš sakyčiau, kad tai gali būti prirašyta kaip nuopelnas. Nežinau, ar tada adekvatus bus tų ministrų parinkimas. Manau, kad jie abu yra guvūs ir pakankamai gerai supranta, kokia yra situacija.
Blogiau būtų, jeigu mes matytume kandidatus, kurie būtų siūlomi siauro regėjimo ir, pavyzdžiui, temptų tik į vieną pusę. Nenustokime kartoti, kad mes, kaip valstybė, privalome bent kelerius metus pabūti kaip kareivinėse, nes įtampa yra didžiulė.
Ne šiaip sau dabar ir Zelenskis ne kartą prakalba apie tai, kad gali būti netgi atidarytas naujas frontas, ar ne? Mes žinome, kokios yra reakcijos, kiek tai užtrunka, kiek visko atsitinka. Mums, kaip valstybei, reikia būti tokiu kumščiu, kuris trenktų bet kokiam krustelėjimui į mūsų pusę be jokių dviprasmybių.
Štai kaip reikia žiūrėti, ir mes neturėtumėme nuo to pavargti, iš tikrųjų, čia yra gyvybiškai svarbus reikalas. Tokių gyvybiškai svarbių momentų Lietuvos istorijoje, jeigu skaičiuotumėme netgi nuo neatmenamų laikų, netgi nuo valstybės sukūrimo, buvo masė.
Buvo atvejų, kada bajorai užuot kėlę ginklą, kėlė taurę ir prisigėrę, tos tėvynės nelabai norėjo ginti. Šitas momentas mūsų kartai, ne vienai, kelioms kartoms, irgi yra vienas aštriausių. Turi ateiti ministras toks, kuris sugebėtų, adekvačiai įvertindamas situaciją, pažiūrėti holistiškai. Ne ten, kur mums reikia vienoje vietoje kažkokią skylę užkimšti, bet visiškai per visą gynybos plotą.
Kaip jūs, gerbiamas Ignai, galvojate, ar iš šių dviejų pavardžių būtų tinkamas ministras Krašto apsaugos ministerijai?
I. Kalpokas: Apskritai, man atrodo, čia mes turime tokią beveik sukčiavimo ir ėjimo lengviausiu keliu situaciją, kai matome, kad neturime ką skirti ministru, tai paskiriame kurį nors viceministrą, vis tiek bus kažkoks tęstinumas ir panašiai.
Neginčijant dėl kompetencijų abiejų siūlomų kandidatų, vis dėlto ta situacija, kuomet ateina žmogus kaip kompromisinis kandidatas arba vardan tęstinumo, nebūtinai turintis atramą parlamente, yra labai sudėtinga. Ypač dabar, kai matome, kokios aistros kyla dėl biudžeto, dėl asignavimų krašto apsaugai, kur galbūt reikės atsispirti politikų įtakoms dėl šio biudžeto dalybų.
Manau, kad žmogus su rimta politine patirtimi, aišku, išmanantis arba išmananti pačią sritį, būtų saugesnis variantas, bet šiuo atveju, manau, yra tikėtina, kad vardan kompromiso mes turėsime ką nors iš viceministrų.
Juo labiau, kad vienas iš jų tikrai turi labai aiškų ryšį su prezidentu. Tai turbūt irgi būtų toks reveransas prezidentui, nes Krašto apsauga vis tiek yra viena iš tų sričių, kuri tiesiogiai siejasi ir su paties prezidento funkcijomis.
Teko šiandien pamatyti dar vieną pavardę, kuri gali būti ministru – Sinkevičių, Mindaugo tėvą. Ką jūs galvojate?
I. Kalpokas: Aš irgi esu kelis kartus šitą pavardę minėjęs, iš pradžių labiau pajuokaudamas, bet kuo toliau, tuo šis variantas man atrodo realus. Mes galime prisiminti ir praėjusioje kadencijoje, ką darė konservatoriai, kuomet Anušauską keitė tuometiniu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku – dabar šitas variantas irgi būtų įmanomas.
Jeigu sekti ta teorija, kad staiga išlindo visos Šakalienės bėdos niekam netikėtai, nors turėjo būti žinomos būtent biudžeto svarstymo metu, todėl, kad tų pinigų labai norisi paskutiniame biudžete prieš savivaldos rinkimus.
Tai Sinkevičius, kaip gerai įsitinklinęs, patyręs socialdemokratas, turintis gerus ryšius su socialdemokratų merais ir taip toliau, būtų idealus kandidatas žiūrint iš partijos perspektyvos. Tik klausimas, koks bus prezidento požiūris šioje vietoje ir kiek prezidentas turės galios bei laisvės tą savo požiūrį primesti.
Kaip jūs, Linai, galvojate dėl Sinkevičiaus, ar čia yra tokia galimybė ir įmanoma?
L. Kontrimas: Taip, visiškai įmanoma. Tai nuimtų galbūt bereikalingą galinėjimąsi dėl tų viceministrų, kuris arčiau dvaro, kuris ne, o čia ateina patyręs politikas, kuris jau yra buvęs ministru ir šiek tiek supranta, ką reiškia valdyti tokį barą.
Taip, jis irgi įmanomas, bet gal dar yra ir moterų, kurios norėtų pabandyti dar sykį.
Ką turite omenyje?
L. Kontrimas: Yra ir aplinkui socialdemokratus tokių aktyvių, kurios norėtų, kurios galėtų mėginti šią rolę.
Užsiminėte apie moteris, kurios galėtų pabandyti šią rolę, Krašto apsaugos ministro, įskaitant ir socialdemokratus. Ar galite įvardinti pavardes, kurios norėtų ir galėtų tai padaryti?
L. Kontrimas: Nenoriu siūlyti, nes paskui normaliai gyvenančiai moteriai tai gali sugadinti visą gyvenimą. Čia mes galime svarstyti tik su labai patikimu ir aiškiu vektoriumi, nes šiaip sau paminėjus pavardę, jūs žinote, kas šitoje karuselėje nutinka – žmonės gali patirti egzekucijas.
Geriausia, kas mums atsitiktų, kad šitas ministras būtų paskirtas greitai, o pavardė viena ar kita – socialdemokratai pakankamai yra įgudę valdyti šitą sritį. Seimo pirmininkas yra buvęs krašto apsaugos ministras ir komitetas, kuris dabar yra suformuotas, yra pakankamai turintis patirties ir pozicijoje, ir opozicijoje.
Gerai yra tai, kad daugeliu lemtingų klausimų jie randa bendrą kalbą. Tai šitoje vietoje, mano žvilgsniu, būtų ne kas, nes man atrodo, kad šitoje srityje prasto tiesiog nepavyks prastumti.
Ruginienė paaiškino, kodėl ji atsisveikino su Šakaliene, o ne su Žemaitaičiu. Ji sako, kad Žemaitaitis daug šneka, bet palieka sprendimus priimti vyriausybei – tai vienas pagrindinių momentų. Ką jūs į tai atsakytumėte?
L. Kontrimas: Tai buvo matyti jau ir dirbant su Palucku, kad Žemaitaičio tikslas visada yra eteris, ar ne? Sprendimai, kurie buvo Seime pateikti, kažkada, net ir karštoje kalboje, tiek tada dar buvęs premjeras, tiek prezidentas, net atsakydami į žurnalistų klausimus, patys nustebę atsakė, kad iš tiesų jis daug kalba, bet už ką reikia – prabalsuoja.
Paskui netgi prisimenate tą momentą dėl mokesčių pakeitimų, kai jo oponentai pasakė: „Tai Žemaitaiti, tavo balsais ir priimtas tas pakeitimas“. Kitaip tariant, jeigu tu prieštaravai, gali tai daryti iki galo – nepainiokime šito, nes Žemaitaičio, ir tiksliau, „Nemuno Aušros“ buvimas koalicijoje tiesiog leidžia socialdemokratams stabiliai dirbti turint kažkokią daugumą, o pasitraukus Žemaitaičiui, jiems būtų pakankamai sudėtinga.
Nesakau, kad neįmanoma, bet būtų daug sunkiau. Jie kol kas nuo pat pradžių pasirinko turėti daugumą, pavyzdžiui, ne įkurti mažumos vyriausybę, bet turėti daugumą ir taip ramia galva važiuoti. Ramios galvos nėra, bet bent jau nenuobodžiai praleis kadenciją. Bus ką prisiminti kai kuriems.
Kaip jūs, gerbiamas Ignai, galvojate dėl tos ramios galvos, dėl Žemaitaičio ir Ruginienės pasakymų, kad jis daug šneka, bet bent leidžia vyriausybei dirbti?
I. Kalpokas: Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad liežuvis šiaip jau yra viena iš pagrindinių politikų darbo priemonių. Kuomet tas liežuvis yra ne tik palaidas, bet ir skirtas įžeidimams, neapykantos kurstymui ir panašiai, tai ta darbo kokybė turbūt yra, švelniai tariant, abejotina.
Socialdemokratai tikrai akivaizdu, kad visų pirma yra suinteresuoti Žemaitaičiu dėl skaičiaus – kad ta dauguma būtų stabili ir kad būtų galima prireikus, kaip matėme, ir prezidento veto atmesti, ir visa kita.
Kitas dalykas, man atrodo, Žemaitaitis jiems yra naudingas būtent dėl savo palaido liežuvio, nes visas dėmesys tada yra į Žemaitaitį: ką Žemaitaitis pasakė, ko vėl prisidirbo, ką vėl įžeidė, o tuo tarpu patys socialdemokratai gali ramiai fone susitvarkyti savo reikalus, ir niekas jų nepastebi, nes visi žiūri tik į Žemaitaitį.
Šioje vietoje, žiūrint iš tokios grynai ciniškos mechaninės perspektyvos, Žemaitaitis socialdemokratams yra be proto naudingas. Jeigu mes įjungiame šiek tiek kitą pavarą, susijusią su moraliniais principais, garbės kažkokiu pojūčiu, tai čia yra siaubas, bet panašu, kad mechanika valdo.
O kaip vertinate biudžeto, gynybos biudžeto klausimus? Matėme ir dokumentus, ir skaičius, viešinamus viešojoje erdvėje, ir nesutarimus dėl to. Kokia jūsų nuomonė apie tai, ką girdėjote iš tų konfliktų, pykčių?
I. Kalpokas: Panašu, kad tais skaičiais tikrai yra operuojama ir manipuliuojama pakankamai stipriai. Truputėlį komiškai atrodo, pavyzdžiui, finansų ministro paaiškinimai, kad jis neįsivaizduoja, kuriuo metu kokie procentai gynybai buvo paskirti, kai jis turėjo būti atsakingas už tą biudžeto projekto parengimą.
Akivaizdu, kad tikrai buvo užkulisinio arklių mainymo ir galbūt net vieni kitiems rankų laužymo, nes tas pinigų kasnis, paskirtas krašto apsaugai, yra labai reikšmingas ir labai skanus.
Dabartinis variantas, kurį mes matome, panašu, kad yra toks tarpinis – viena vertus, tas procentas krašto apsaugai atrodo visai gražiai, bet, kita vertus, mes ten turime daug pinigų, kurie yra ne visai aiškūs ir kurie turbūt artimesni tai pesimistinei versijai, kuri buvo viešinama ir dėl kurios visas šitas šurmulys kilo – panašu, kad veiksmo ten buvo, ir jis ne visas buvo labai skaidrus.
Kaip jūs vertinate tas detales, viešinamas dėl biudžeto, ir tuos visus neatitikimus?
L. Kontrimas: Mane labiausiai neramina kitas dalykas: tai, kad tų pinigų bus paskirta tiek, kiek reikia – faktas, nes neįsivaizduoju politinės jėgos, kuri save nusižudytų, pasakydama, kad mažiname gynybai lėšas.
Mane neramina dalykas tas, kad paraleliai su skaičiais neateina garantija, kad pinigai bus išleisti skaidriai ir aiškiai. Mes šią problemą turime nuolat ir vis labiau ji didėja ne tik šitame sektoriuje, bet ir kituose.
Kitaip tariant, mūsų visų surinktų mokesčių pinigų išlaidavimas Lietuvos valstybėje tampa problema. Mes, kaip piliečiai, nebežinome detalių, nes yra maskuojamasi visokiais slaptumo grifais ir taip toliau.
Dienos gale, kitaip tariant, mes visi sėdime prie geldos ir vėl sako: „Didinsime mokesčius“, kai tuo tarpu, normaliai pasižiūrėjus, kaip, kur, kada išleidžiami pinigai, galima atrasti ten tiek neūkiškumo, kad jūs nustebtumėte.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bet veltui jų darbas. Nes ne opozicija parenka ministrą ;)
