Kova vyksta ir dėl 300 mln. eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto. Fondų valdytojai ragina juos palikti antroje pakopoje, finansų ministras sutinka, tačiau kviečia juos investuoti ne užsienyje, o Lietuvoje į gynybos projektus.
Sužinoję, kad valdantieji kitais metai žada reformuoti antrąją pensijų pakopą šiauliečiai svarsto, ką daryti – atsiimti pinigus ir su ja atsisveikinti, ar likti ir toliau kaupti.
„Pinigų dabar nėra daug. Gerai, kad galima juos nusiimti“, – teigė kalbintas šiaulietis.
„Žmonės, kurie kaupė, kai kur labai smarkiai nudegė, įtartina darosi“, – galvą kraipė kitas.
Išvydusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtą antros pensijų pakopos reformos projektą, didžiausių šalies komercinių bankų vadovės kulniuoja pas premjerą Gintautą Palucką. Bankų vadovės peikia ministerijos projektą ir ragina skatinti kaupimą antroje pakopoje, o leisti pasitraukti ir atiduoti sukauptus pinigus nebent tik sunkiai sergantiems ir neįgaliesiems.
Estijos pavyzdys neįkvepia
Ministerijos planuojamas beveik dvejų metų laikotarpis pasitraukti iš antros pakopos esą per ilgas.
„Formuluoti pakeitimus taip, kad jie skatintų žmones sistemoje likti, pamatytų vertę ilgalaikio kaupimo, kad neatsitiktų kaip Estijoje – pasitraukė ir lėšas išleido vartojimui. Iš to niekas neišlošia, žmonėms pensijos bus mažesnės“, – sakė Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Girdėdama tokius bankų vadovų priekaištus, antros pakopos reformos iniciatorė ministrė Inga Ruginienė ragina juos pačius labiau pasistengti, didinti grąžą ir įtikinti kaupiančiuosius likti antroje pakopoje.
„Metų pradžioje buvo deklaruotas pliusas, dabar krenta rezultatai, pas kiekvieną skirtingai, raginu žiūrėti savo rezultatus, skaičius ir pagal tai daryti išvadas“, – teigė I. Ruginienė.
Bankų atstovai giria ministrės siūlymą ir toliau kaupiantiems mokėti iš valstybės biudžeto skatinamąsias įmokas, kurios pensijų fondus šiemet papildys iš viso daugiau kaip 300 mln. eurų. Tačiau Seimo biudžeto komiteto vadovas Algirdas Sysas su tuo nesutinka ir siūlys šių pinigų nepervesti į pensijų fondus, o išdalinti dabartiniams pensininkams.
„Jei tuos pinigėlius, 300 mln. eurų skirsime ne antrai pakopai, o į senatvės pensijas, visiems po 30 eurų per mėnesį galėtų pensijos padidėti“, – įsitikinęs A. Sysas.
Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius su bankų vadovais tariasi, kaip antrajai pakopai numatytus iš valstybės biudžeto 300 mln. eurų nukreipti į gynybos ir infrastruktūros projektus.
„Svarstant antros pensijų pakopos reformą, teiksime, Finansų ministerija jau siunčia derinimui atitinkamus pensijų kaupimo ir fondų veiklos reguliavimo pakeitimus, kurie leistų Lietuvoje investuoti į įvairesnes turto klases, paskatintų pensijų fondų investavimą į gynybos pramonės projektus, gynybos projektus“, – siūlė R. Šadžius.
Siūloma ir prisidėti stiprinant gynybą
Ministras nori, kad bankai finansuotų ir daugiau gynybai svarbių projektų ir Lietuvoje investuotų daugiau, o ne 1 mlrd. eurų iš 9 mln. sukauptų antroje pakopoje, tačiau šie reikalauja valstybės garantijų, mat skirtų tokios investicijoms ir indėlininkų pinigus.
„Eiti į verslo kreditavimą, kuris yra per rizikingas privačioms kredito įstaigoms? Mūsų siekis, kad ILTE su kredito įstaigomis bendradarbiautų per kofinansavimą, sindikuotas paskolas, garantijas, padėtų sumažinti riziką“, – sakė Bankų asociacijos prezidentė E. Čipkutė.
„ILTE galėtų prisimti didesnę riziką, padėdama bankams plačiau kredituoti smulkų ir vidutinį verslą“, – svarstė R. Šadžius.
Bankų vadovai taip pat prašo nebepratęsti Lietuvoje 3 metus galiojusio solidarumo mokesčio, kurio jau sumokėjo apie pusę milijardo eurų ir gali sumokėti dar apie 100 mln. šiemet, bankų pajamoms smarkiai išaugus dėl padidėjusio „Euribor“
Valdantieji tvirtina tokių planų ir nebeturintys.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
