Mokslininkų teigimu, būtina suprasti, kaip daug žmonių serga be simptomų, ar iš tiesų tokie „tylūs nešiotojai“ yra epidemiją vis pakurstantis veiksnys.
Tylieji maldininkai iš Kinijos
Kuomet sausio 19-ąją vienoje iš Singapūro bažnyčių prasidėjo pamaldos, niekas ir pagalvoti negalėjo, kad tai turės globalias pasekmes koronaviruso plėtrai. Tą sekmadienį, kaip ir įprasta, pamaldos vyko kinų mandarinų kalba. Tarp tikinčiųjų buvo ir vidutinio amžiaus pora, tik ryte atvykusi iš Kinijos.
Svečiai atrodė visiškai sveiki ir niekam į galvą negalėjo ateiti mintis, kad jie yra infekcijos platintojai. Tuo metu buvo manoma, kad koronavirusas būtinai pasireiškia nuolatiniu, įkyriu kosuliu, kuriuo ir perduodama liga.
Nėra simptomų – nėra ir infekcijos, bent jau taip buvo manyta tada.
Kinai netrukus išvyko, tačiau netrukus prasidėjo tai, kas gerokai pribloškė vietos bendruomenę. Jau sausio 22-ąją susirgo kinė susirgo, dar po dviejų dienų į patalus pateko jos vyras. Tai niekam nesukėlė didelės nuostabos, juk abu jie atvyko iš paties viruso epicentro – Uhano.
Tačiau jau kitą savaitę be jokių aiškių priežasčių susirgo trys singapūriečiai – tai buvo pirmieji atvejai šalyje, ir tuomet atrodė, kad nutiko tai labai mįslingomis aplinkybėmis, rašoma BBC. Vėliau būtent jų ligų priežasčių tyrimas parodė, kaip koronavirusas sugebėjo taip sėkmingai aptikti savo naujas aukas.
„Viruso medžiotojų“ mobilizacija
„Mes buvome itin sunerimę, – pripažįsta Singapūro sveikatos apsaugos ministerijos infekcinių ligų skyriaus vadovas Vernonas Lee. – Žmonės, nepažįstantys vienas kito, sugebėdavo užsikrėsti, tuo pačiu nedemonstruodami jokių ligos simptomų“.
Šie nauji atvejai niekaip nesisiejo su informacija, kuri tuo metu buvo žinoma apie Covid-19 virusą ir jo plitimo galimybes.
Todėl daktaras V. Lee, kartu su savo kolegomis, policijos ir specialiai parengtų „virusų medžiotojų“ pagalba, pradėjo viruso nešiotojų tyrimą. Šis procesas įgavo „kontaktų išaiškinimo“ pavadinimą, ir dabar yra naudojamas Didžiojoje Britanijoje bei daugelyje kitų koronaviruso paveiktų šalių. Proceso esmė: išaiškinti visus asmenis, dėl kurių kyla epidemijos proveržis, siekiant užkirsti kelią jos plitimui ir išsiaiškinti, kaip jis veikia. Singapūras išgarsėjo būtent dėl šio proceso įgyvendinimo spartos ir efektyvumo.
Vos per kelias dienas tyrime dalyvavę specialistai sugebėjo apklausti 191 tos pačios liūdnai pagarsėjusios bažnyčios tikintįjį ir išsiaiškino, kad 142 iš jų tą savaitgalį buvo pamaldose. Taip pat netrukus paaiškėjo, kad du susirgę singapūriečiai pamaldų metu buvo kartu su sergančia kinų pora.
„Jie galėjo kalbėtis tarpusavyje, keistis rankų paspaudimais pamaldų metu“, – BBC cituojamas V. Lee.
Tai buvo labai svarbus žingsnis tyrime, galintis paaiškinti, kaip infekcija buvo perduodama, tačiau medikai niekaip negalėjo „surišti“ šių atvejų. Nebuvo atsakymo į svarbų klausimą: kaip kinai galėjo perduoti virusą, jeigu tuo metu jiems nebuvo pasireiškę jokie simptomai.
Mokslininkai susidūrė ir su dar sudėtingesne mįsle. Pasitvirtino dar vienos moters užsikrėtimo faktas, tačiau pamaldose tą dieną ji nesilankė. Tiesa, pačioje bažnyčioje ji tą dieną buvo, tačiau jau pasibaigus pamaldoms ir nesusidūrė su kinų pora. Kaip ji sugebėjo užsikrėsti virusu?
Įkalčiai, kurių niekas nesitikėjo aptikti
Paieškų metu tyrėjai nusprendė pasitelkti šiuolaikines technologijas ir patikrinti to savaitgalio vaizdo kamerų įrašus. Tuomet jie aptiko kai ką labai netikėto. Pasirodo, kad užsikrėtusi moteris, kuri bažnyčioje lankėsi jau po to, kai iš ten išėjo kinų pora, sėdėjo ant tos pačios kėdės, ant kurios prieš kelias valandas sėdėjo vienas iš sutuoktinių.
Paaiškėjo, kad nepaisant ligos simptomų nebuvimo ir geros savijautos, kinų pora jau platino virusą. Tikėtina, kad viruso dalelės liko ant kėdės nuo jų pirštų arba kvėpuojant – tiksliai tai nėra žinoma, tačiau pasekmės buvo labai rimtos.
Kuomet V. Lee apžvelgė visus jo turimus faktus, jis priėjo vienos logiškos išvados: virusą perdavinėjo žmonės, kurie buvo užkrėsti, tačiau patys to nežinojo. Šis atradimas turėjo pasaulinę reikšmę, nes iki tol visos rekomendacijos skelbė būtinybę stebėti simptomų atsiradimą – aplinkinių ir savo.
Ligos aptikimas, kuomet nėra simptomų
Tačiau kuomet virusas plinta be simptomų, tyliai ir nepastebimai, tai kaip išvis galima sustabdyti šią ligą? V. Lee nustatė, kad vyksta taip vadinamas „priešsimptominis perdavimas“, kuomet žmogus dar nežino, kad jau tapo infekcijos nešiotoju, nes nėra kosulio, temperatūros ir kitų tipinių, koronavirusui būdingų simptomų.
Naujasis tyrimas pademonstravo, kad likus parai ar dviem (galimai ir dar anksčiau) iki aiškių ligos simptomų pasirodymo žmonės jau gali būti viruso nešiotojais.
Medikams nuostabą kelia tai, kad virusas taip lengvai persiduoda net ir nesant čiaudulio ar kosulio. Tai gali rodyti, kad užtenka paprasčiausiai kvėpuoti tuo pačiu oru patalpoje arba kalbėtis su ligoniu, kuris dar nejaučia simptomų.
Dar vienas galimas perdavimo būdas – prisilietimas. Virusas gali patekti jums ant rankos, kuomet jūs liečiate užkrėstą žmogų ar durų rankeną – arba, kaip nutiko Singapūre, sėdint ant tos pačios kėdės bažnyčioje. Koks bebūtų būdas užsikrėsti, virusas naudojasi ta aplinkybe, kad žmonės praranda budrumą, kuomet neįtaria apie galimą užsikrėtimą.
Dar labiau mįslingas scenarijus yra kuomet ligos simptomai nepasireiškia išvis – mokslininkai kol kas neturi daug paaiškinimų, kaip tai vyksta. Juk viena – žinoti, kad žmonės gali būti užkrato platintojais dar prieš tai, kai jiems pasireiškia simptomai, ir visai kita – kuomet žmonės užsikrečia, tačiau simptomai taip ir nepasireiškia niekada.
Tokie užkrėstieji vadinami besimptomiais, nes žmogus tampa infekcijos nešiotoju, nors pats neserga.
Tikri negalime būti dėl nieko
23-ejų Amelia Powell buvo sukrėsta, kuomet sužinojo, kad yra besimptomė infekcijos nešiotoja. Tuo metu, kuomet gydytojas paskambino jai ir pranešė tyrimo rezultatus, ji kaip tik dirbo vienoje iš Didžiosios Britanijos klinikų.
Amelia jautėsi normaliai ir manė, kad yra visiškai saugi, nes dirbdama su Covid-19 pacientais ji naudojosi apsaugos priemonėmis. Tačiau visas jos užtikrintumas dingo akimirksniu, kuomet tyrimo rezultatai pasirodė esantys teigiami.
„Jausmas buvo toks, lyg man pranešė apie artimo žmogaus mirtį, tai buvo kažkas nerealaus. Aš pamaniau, kad to negali būti, tik ne su manimi, juk aš jaučiuosi visiškai gerai“, – prisimena ji.
Medikei teko nedelsiant išeiti iš darbo ir saviizoliuotis namuose, kol liga atsitrauks.
