„Aš palaikau tiesioginius merų rinkimus – kaip palaiko mano partija, mano kolegos. Tai yra aiškiai pasakę ir premjerė, ir kiti mano frakcijos kolegos“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis.
„Situacija turi būti sprendžiama Seime ir, pirmiausia, aiškiu partijų sutarimu. Seime yra darbo grupė, kuri analizuoja rinkimų sistemos klausimus. Manau, kad ji yra puikiai pritaikyta šio klausimo sprendimui“, – teigė jis.
Pasak konservatorių lyderio, iki balsavimo parlamente prireiks plataus partijų sutarimo.
„Sprendimas yra konsensusas, nes net mūsų daugumos neužtenka tokiam klausimui priimti. Vadinasi, turi būti platus politinių partijų sutarimas. Aš tikiuosi, kad jį pavyks rasti, ir jeigu reikės užsienio patirties, esu pasiruošęs ją pasiūlyti“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo ne tik tai, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, bet ir tai, jog įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.
G. Landsbergis kol kas nekomentavo, ar kadencijų skaičiaus ribojimas gali tapti kliūtimi ieškant politinio sutarimo Seime.
„Nenorėčiau kalbėti apie vienus ar kitokius apsunkinimus. (...) Aš neturėjau galimybės susipažinti su nuosekliu Konstitucinio Teismo išaiškinimu – ar tai vienintelis kelias. Jeigu tai būtų kelias, tuomet kiekviena pusė turėtų atsinešti savo įsivaizdavimą, kokia ta pataisa būtų ir tuomet bus ieškoma kompromisu grįstų sprendimu“, – sakė G. Landsbergis.
Konstitucijoje numatyta, kad projektą keisti ar papildyti pagrindinį šalies įstatymą turi teisę Seimui pateikti ne mažesnė kaip 1/4 visų parlamento narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
Seimo statutas numato, kad balsuojant dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime reikalingi mažiausiai 94 parlamentarų balsai, priėmimo metu Seime balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
