G. Landsbergis pirmadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų taryboje.
„Patirtis rodo, kad einamiesiems klausimams galima pasiruošti ir turime jiems nemažai laiko. Tačiau šį kartą einamieji klausimai tikria buvo einamieji“, – teigė ministras.
G. Landsbergio teigimu, pirmasis klausimas, kuris buvo aptartas su kitais ES ministrais, buvo situacija Čekijoje, kai šalis išsiuntė 18 Rusijos šnipų, dirbusių po diplomato priedanga, nes dalis jų galėjo dalyvauti 2014 m. įvykdytame teroristiniame akte.
„Tiek aš, tiek daugelis kitų kolegų išreiškėme visišką paramą Čekijai. Tai, ką jie pranešė, yra tai, ką mes sakėme anksčiau – Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą, teroristinius veiksmus“, – kalbėjo ministras.
G. Landsbergės teigė pasiūlęs ES ministrams, kad kaip ir Sergejaus Skripaliaus nuodijimo Solsberio mieste atveju, būtų solidariai pažiūrėta į šią situaciją ir peržvelgti, kaip būtų galima sumažinti Rusijos šnipų, dirbančių ES po diplomatine priedanga, skaičių.
Kitas klausimas, kuris buvo nagrinėtas ministrų taryboje, anot G. Landsbergio, buvo situacija Ukrainoje.
„Rusija nerodo jokių indikacijų, kad norėtų deeskaluoti situaciją. Susirūpinimas yra labai svarbu, džiaugiuosi, kad jau nebesigirdėjo pasakymų apie tai, kad abi pusės turi deeskaluoti situaciją, buvo aiškiai įvardinta ir aiškiai pasakyta, kas yra atsakingas už padėtį už Ukrainos sienos. Tai yra Rusijos atsakomybė. Jie pasirinko žvanginti ginklais, jie sutelkė kariuomenę. Ukrainos laikysena ir pozicija yra labai rami, telkianti ir verta pagarbos“, – įsitikinęs G. Landsbergis.
Trečiasis ministrų aptartas klausimas – Aleksejaus Navalno sveikata, kuri, anot jo komandos, labai prasta. G. Landsbergio teigimu, nepaisant to, kad pasirodė informacija, kad Rusijos opozicijos lyderis yra perkeliamas į ligoninę, A. Navalnui vis dar nesuteikta galimybė susitikti su mediku, kuriuo jis pasitikėtų.
„Mano kreipimasis į Europos kolegas yra, kad susirūpinimas yra labai svarbu, aiški žinutė yra labai svarbu, bet mes turim labai aiškiai pareikalauti, kad jam būtų leista susitikti su daktaru, kurio jis prašo ir, kad jo sveikatos situacija būtų įvertinta objektyviai. Jeigu tai būtų nepadaryta, ES galėtų pasiūlyti, kad A. Navalnas galėtų pasirinkti ES sostinę, į kurią jis galėtų atvykti ir būtų išgydytas, o vėliau pasirinkti, ką daryti toliau, ar grįžti į Rusiją, ką jis yra padaręs anksčiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Aš savo kolegoms pasakiau, tai ką mes matome Ukrainoje, tai ką mes matome Maskvoje, tai ką mes matome Čekijoje, kituose miestuose, tai nėra ataka prieš vieną ar kitą valstybę, tai nėra ataka prieš Ukrainą. Tai yra ataka prieš mus visus. Tai yra ataka prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime. Prieš mūsų vertybes, įsitikinimus, prieš mūsų pažadus, kuriuos esame davę savo draugams ir partneriams, kurie siekia europinio kelio“, – pridūrė jis.
G. Landsbergio nuomone, labai svarbu, ką toliau darys Rusija, bet ne mažiau svarbu, ką toliau darysime ir mes.
„Nuo to priklausys ir mūsų pergalė arba pralaimėjimas“, – teigė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė pasiūlęs, kad sankcijos Rusijai, ypatingai Ukrainos atveju, turi būti svarstomos ne tik tuomet, kai „raudonos linijos“ yra peržengtos, fizinė ataka jau prasidėjusi.
„Europa šiandien gali nusiųsti labai aiškų signalą, kad mes esame pasiruošę kalbėti apie sektorines sankcijas, jei tos raudonos linijos būtų kirstos. Mes turime kalbėti labai aiškiai ne tik apie asmenines sankcijas vienam ar kitam žmogui.
Galbūt ir yra koks nors žmogus, kuris užpildo tankų degalų bakus kuru ir jį būtų galima įtraukti į asmeninių sankcijų sąrašą, bet tai tikrai nespręstų problemos. Signalas turi būti aiškus, griežtas ir greitas“, – tvirtino G. Landsbergis.
G. Landsbergis tikino, kad jam sunku pasakyti, ar Europa šiuo klausimu yra vieninga.
Neformalioje Užsienio reikalų taryboje ministrai taip pat aptarė ES tarpininkavimo misijos Sakartvele rezultatus, krizę Etiopijoje ir galimą humanitarinę pagalbą, konfliktą Tigrėjuje.
Septynerius metus trunkantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susitarimui, o Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis paprašė Vakarų pagalbos.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda penktadienį paragino Rusiją nedelsiant atitraukti karines pajėgas nuo sienos su Ukraina, prieš tai G. Landsbergis Rusijos ambasadoriui išsakė Lietuvos nepritarimą dėl Maskvos vykdomos užsienio politikos ir žmogaus teisių pažeidimų.
