REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

REKLAMA

Pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Teismo teigimu, tokie rinkimai įmanomi tik pakeitus Konstituciją.

Vis dėlto 2019 m. tiesiogiai išrinkti merai dar baigs savo kadencijas, nes Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios tik 2023 metų gegužės 3 dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Sprendimo buvo galima tikėtis

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentą, politologą Saulių Spurgą Konstitucinio Teismo sprendimas kartu ir nustebino, ir nenustebino. Jis pamena, kad diskusija dėl tiesioginių merų rinkimų yra sena ir vyko daugybę metų.

REKLAMA

„Prie to buvo einama tokiais mažais žingsneliais“, – tv3.lt sakė S. Spurga.

Pirmiausiai, kaip pažymi politologas, jau seniai aišku, kad tiesioginius merų rinkimus buvo sunku suderinti su kitais teisės aktais, taip pat ir Konstitucija. Be to, buvo neaišku, kaip po rinkimų bus dalinamasi atsakomybe.

„Sunku juos sutaikyti su kitais galiojančiais teisės aktais, su tarybos funkcijomis ir įgaliojimais. Vis dėlto atsakomybės pasidalijimas buvo neaiškus. Visi supratome, kad taryba priima svarbiausius sprendimus ir formuoja valdomąją valdžią“, – kalbėjo S. Spurga.

REKLAMA
REKLAMA

MRU docento manymu, Konstitucijos rengėjai galimai iš anksto numatė, kad pravartu išvengti scenarijaus, kada nesutampa mero ir savivaldybės tarybos politinės linijos.

„Galima dalykas, jeigu tarybos viena politinė linija ir programa, o mero yra kita. Tai vėlgi, suprantama, kad Konstitucijos tėvai teisingai mąstė, kad tokio konflikto turbūt nelabai tikslinga užprogramuoti.

Tai buvo baimė didžiausia. Dabar dar aiškiau matyti, kad neatsitiktinai Konstitucija buvo tokia parašyta. Juk, jeigu kovos taryba su meru, tai savivalda negalės būti laimėtojo vaidmenyje“, – pažymėjo S. Spurga.

Vis dėlto, jo teigimu, kadangi per penkerius metus vyko dveji tiesioginiai merų rinkimai, dabar Konstitucinio Teismo sprendimas kelia nemalonius jausmus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienas susimąstome, kaip tai galėjo įvykti“, – svarstė pašnekovas.

Netiki, kad pakeis Konstituciją

Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad tokiu atveju teks keisti Konstituciją.

„Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – feisbuke pirmadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas jai antrina, tačiau nemano, kad Seimas ryšis tokiam žingsniui.

REKLAMA

„Tiesioginiai merų rinkimai yra geras sprendimas. Būtų geras sprendimas įteisinti juos, nes jie pasiteisino. Pas mus demokratijos deficitas yra didžiulis, žmonių nusivylimas valdžia yra didžiulis, tai padėtų šiek tiek bent savivaldos lygmeniu“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.

„Bet manau, niekas Konstitucijos nekeis. Tai yra tiesiog demagogija. Pašnekės ir tiesiog patyliukais panaikins tiesioginius merų rinkimus“, – prognozavo politologas.

Kad dėl tiesioginių merų rinkimų reikėtų keisti šalies Konstituciją, pirmadienį pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – rašoma prezidentūros išplatintame pranešime.

REKLAMA

Klausimą iškėlė politikai

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, darbiečiai, buvę tvarkiečiai.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. 

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų