Pasak konservatorių, 2023–2024 metais buvo priimti keli teisės aktai ir skirta daugiau lėšų toms paslaugoms, kuriose eilės ilgiausios, tačiau šis reikšmingas žingsnis nepadarė sistemos reikšmingai skaidresne ir neįvedė realios atsakomybės už terminus.
Nuo 2026-ųjų įsigaliojant prievolei jungtis prie IPR, konservatoriai siūlo įtvirtinti pareigą tiek valstybinėms, tiek privačioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas gaunančioms įstaigoms sistemoje viešinti pacientams prieinamus laikus.
TS-LKD siūlo viešinti bent 95 proc. specialistų ir didžiąją dalį šeimos gydytojų konsultacijų, paliekant išlygą tik neatidėliotiniems atvejams. Jeigu įstaiga nepaskelbtų pakankamai laikų, už šiuos vizitus PSDF neturėtų apmokėti.
Kaip pažymi konservatoriai, dabar įstatyme įtvirtinta, kad bent 90 proc. pacientų šeimos gydytoją turi pasiekti per septynias dienas, o specialistą – per 30 dienų, bet šių terminų dažnai nesilaikoma.
TS-LKD vertinimu, minėtą 90 proc. paslaugų prieinamumo rodiklį galima įgyvendinti iki 2028-ųjų, bet tam reikia motyvacinio mechanizmo, kurio viena priemonių – PSDF lėšų susiejimas su sveikatos paslaugų prieinamumu.
Konservatoriai siūlo įstaigoms rezervuoti 3–5 proc. PSDF lėšų „rezultatų fondą“, kas per metus sudarytų apie 36–70 mln. eurų. Šios lėšos būtų išmokamos tik pasiekus nustatytus rodiklius – 90 proc. ar daugiau konsultacijų per nustatytą laiką.
Už itin gerus rezultatus, pavyzdžiui, suteikiant 95 proc. paslaugų laiku, siūloma skirti papildomą 3–5 proc. priedą.
Viršijus nustatytus terminus, TS-LKD siūlo Valstybinę ligonių kasą (VLK) įgalinti iš rezervo arba sutaupytų „rezultatų fondo“ lėšų automatiškai nupirkti bent 5 proc. metinio konsultacijų krepšelio labiausiai vėluojančiose srityse.
Viršsutartines paslaugas, kurioms laukimo laikas peržengia nustatytus prieinamumo terminus, konservatoriai siūlo 100 proc. dengti PSDF lėšomis tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose.
Siūlo skaidrinti registraciją, pacientų informavimą
Pasak TS-LKD, licencijuotų gydytojų siuntimai turi galioti visoje sistemoje, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.
„Tai panaikintų dirbtinį pacientų „vaikščiojimą“ tarp privačių ir valstybinių įstaigų ir taupytų gydytojų laiką“, – teigiama pirmadienį pristatytame TS-LKD plane sveikatos prieinamumui didinti.
Jie siūlo įdiegti elektroninius siuntimų protokolus, kurie turi užtikrinti, kad siunčiant pas specialistą būtų atlikti būtini tyrimai ir aiškiai įrašyta diagnozė.
Taip pat siūloma nustatyti „racionalų“ prisirašiusiųjų skaičių, kas, TS-LKD, vertinimu sudarytų 1–1,5 tūkst. pacientų vienam šeimos gydytojai ir tai derinti su finansinėmis priemonėmis, kad skirtingose įstaigose būtų užtikrintas tolygus krūvis.
Tuo metu pacientui po vizito pas gydytoją siūloma e.sveikatoje pateikti sąskaitą, kurioje paaiškinama, ką dengia PSDF, ir kas yra papildoma, apmokama paties paciento.
„PSDF kompensuojama paslaugos dalis turi būti vienoda visoms įstaigoms, o už ją negali būti imama jokių privalomų priemokų. Papildomos paslaugos – tik paciento pasirinkimu ir aiškiai atskirtos nuo valstybės kompensuojamos dalies“, – plane pažymi TS-LKD.
Jie taip pat ragina numatyti finansines paskatas visuomenės sveikatos specialistų darbui vakarais ir savaitgaliais, vykstant bendruomenių renginiams, taip stiprinant pirminę prevenciją.
„Bent 20 proc. pirminės prevencijos lėšų nukreipti nevyriausybinėms iniciatyvoms, kurios geba kūrybiškai pasiekti įvairias grupes ir efektyviai panaudoja ribotus resursus“, – siūlo konservatoriai.
Jų pateikiamais Valstybės kontrolės duomenimis, 7–8 proc. pacientų dabar registruojasi internetu, o dauguma skambina telefonu, taip netekdami galimybės rinktis trumpiausią eilę. TS-LKD ragina siekti, kad bent 50 proc. pacientų registracijų vyktų internetu.
Šie siūlymai, kuriais gydymo įstaigose siekiama sumažinti eiles, buvo pristatyti TS-LKD lyderių partijos sekretoriate pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
„Dar ilgesnių eilių reforma“
Seime svarstomos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės parengtos pataisos, pagal kurias gydymo įstaigos jau nuo kitų metų nebegalėtų už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
Konservatoriai šiuos pakeitimus vadina „Dar ilgesnių eilių reforma“, tvirtindami, kad jais suteikiama monopolija valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms mažinant pasirinkimą pacientui ir iš esmės nesprendžiant eilių problemos.
„Mūsų pasiūlymas, kitaip nei socialdemokratų, nesiūlome mes naikinti priemokų privačioms sveikatos paslaugų įmonėms, nesiūlome išstumti privačių sveikatos paslaugų tiekėjų iš paslaugų lauko. Mes siūlome balansą, integruotą paveikslą, kaip galima būtų šitą problemą spręsti. Kad žmogus galėtų rinktis, tai yra esminis principas“, – pristatyme pirmadienį kalbėjo TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Nėra motyvacinio mechanizmo sveikatos apsaugos įmonėms spręsti eilių problemą. Tą reikia labai aiškiai pasakyti ir sukurti mechanizmą, algoritmą, kaip tą motyvaciją didinti“, – teigė jis.
Anot L. Kasčiūno, dalis siūlomų priemonių reguliuojamos įstatymais ir konservatoriai registruos jų pataisas. Pasak politiko, kita dalis yra reglamentuojama poįstatyminiais aktais.
TS-LKD pateikiamais duomenimis, gyventojai beveik 32 proc. savo sveikatos išlaidų apmoka patys. Daugiausia – už vaistus ir odontologijos paslaugas, ne ambulatorines paslaugas, kurias, anot konservatorių, apribotų socialdemokratų reforma.
„Pagrindinės priemokos yra ne ambulatorinėse paslaugose, o odontologijoje ir perkant vaistus. Tai sakyčiau, kad nusitaikyta ne visai ten ir sprendžiamos ne visai tos problemos, kai tuo tarpu (...) pagrindinė problema, kurią žmonės mato, yra prieinamumas, patekimas laiku pas gydytoją“, – sakė TS-LKD pirminiko pavaduotoja parlamentarė Gintarė Skaistė.
Kaip rugsėjį rašė BNS, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikų tyrimas parodė, kad SAM vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tuomet sakė, kad SAM skaičiavimais ir prognozėmis, inicijuoti įstatymų pakeitimai padidins paslaugų prieinamumą ir sutrumpins eiles, įlies į sistemą daugiau viešųjų finansų.
Anot ministrės, tiek priemokų naikinimas, tiek viešojo sektoriaus stiprinimas, sutarčių sudarymo prioritetą teikiant viešojo sektoriaus įstaigoms, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo didinimas yra reikalingi ir svarbūs sveikatos sistemai.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.
Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė yra minėjusi, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
