Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus. Bet čia ypatingas dėmesys teikiamas pačių žmonių sąmoningumui ir informuotumui, kaip sumažinti viruso plitimo riziką.
Jaustis ramiau pavyks vakcinavus 40 proc. populiacijos
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja Daiva Razmuvienė, reikėtų pasiekti bent 40 proc. įskiepytos visuomenės, kad vasarą galėtume jau pasijausti laisviau.
„Nors prognozės yra pats nedėkingiausias dalykas šiuo metu, paskutiniu metu vykstantys tam tikri karantino atlaisvinimai konvertuojasi į naujų atvejų atsiradimo riziką. Tai yra normalu, nes žmonių judėjimas padidėjo, žmonių susitikimai irgi dažnėja.
Taigi tai kelia tam tikrą susirūpinimą matant susirgimų skaičius ir imant bet kokius epidemiologinius rodiklius – net ir 14 d. sergamumą 100 tūkst. gyv., kur jau viršijame 500 ir plitimo pagreitis yra virš 1. Visi rodikliai, hospitalizacijų skaičius, nėra palankūs ir leidžiantys ramiai laukti vasaros“, – konstatavo specialistė.
Ji kartu pažymėjo, jog situacijos nelengvina tai, kad Lietuvoje nustatomos mutavusio viruso atmainos. Anot D. Razmuvienės, tai vėlgi kelia tam tikrą rūpestį žinant jų greitesnį plitimą ir užkrečiamumą.
„Jei didesnė masė žmonių testuotųsi, tai leistų po truputį virusą valdyti – ne visiškai, bet taip būtų greičiau išaiškinamas atvejis, izoliuojamas ir renkami kontaktai. Ir labai svarbus dalykas – skiepijimas. Jei pažiūrėtume kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, Izraelio, tai jiems pakako paskiepyti 40 proc. populiacijos ir jie leido sau atlaisvinti ribojimus, o mes šiandien dar nesiekiame ir 20 proc. paskiepijimo“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Visgi kalbėdama apie vasaros laikotarpį ji vylėsi, kad per gegužės, birželio mėnesį pavyks pasiekti minimus 40 proc., ir liepos mėnesį visuomenė galės sau leisti lengvesnį buvimą tam tikrose vietose ar keliaujant ir kitaip leidžiant vasaros atostogas.
„Bet norint sudaryti sąlygas skiepytis reikia vakcinos, ji neveiks, jei gulės pas gamintoją ar sandėlyje. Jei bus pakankamai vakcinos ir žmonės nepraras noro skiepytis, manau, kad per šį laikotarpį – dar yra balandžio viena dekada, gegužė, birželis – pavyktų pasiekti bent iki 40 proc. skiepijimo lygį“, – aiškino NVSC specialistė.
Tikėtis, kad vasarą sustos viruso plitimas, nesiūlo
Paklaustas, ar galime tikėtis laisvesnės vasaros, užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad vasarą visgi reikėtų laikytis kitokios taktikos nei iki šiol.
„Kuo turėtų skirtis pagrindinis vasaros leitmotyvas nuo žiemos, tai reikėtų kalbėti ne apie tai, ką leidžia valdžia ir ko ne, ką leis, ko neleis, bet pereiti prie akcentavimo, kaip elgtis mažinant riziką“, – pažymėjo jis.
Tokiu pačiu argumentu pašnekovas atremia ir nuogąstavimus, kad atleidus karantino suvaržymus visi gali kaip nutrūkę nuo vadžių per daug atsipalaiduoti ir bendrauti nepaisydami karantino ribojimų.
„Akivaizdu, kad buvo nustatyti per daug griežti reikalavimai, vardijant tai, ko negalima, užuot keitus tai į patarimus, kaip elgtis saugiau ir pirmiausia kiekvienam mažinti individualią riziką ir atskirų veiklų metu. Tad pirmiausia žmonėms reikia suteikti žinių ir instrumentus, kaip jas naudoti, kad toliau galėtų maksimaliai elgtis saugiai ir valdyti savo riziką.
Natūralu, kad didesnis judėjimas, ypač jei nesilaikoma saugumo priemonių, didina kontaktų tikimybę ir sudaro virusui geresnes savybes greičiau surasti naują šeimininką ir toliau plisti virusui. Tad nereikia ir stebėtis, kad tokiu atveju užsikrėtimo atvejų ne tik kad gali, bet ir daugės. Bet jei žmonės vengs rizikingų kontaktų, aišku, kad virusas plis lėčiau. Tokiu atveju tiek žmonių elgesys, tiek šylantis oras ir saulė pasitarnaus, kad virusas plistų sunkiau“, – sakė S. Čaplinskas.
Visgi jis pridūrė, jog tikėtis, kad vasarą visiškai sustos viruso plitimas, prielaidų nėra.
Kada vasarą galėtų nebelikti karantino
Paklausta, kiek realu, kad ir vasarą gyvensime nors ir laisvesnio, bet vis tik karantino režime, D. Razmuvienė pabrėžė, kad jei viskas klostytųsi palankiai gaunant pakankamai vakcinų, iš karantino gniaužtų galbūt galėtume išsivaduoti dar pavasarį.
„Vyriausybė priima sprendimus atsižvelgdama į puokštę epidemiologinių rodiklių, taip pat ir į skiepijimus, testavimus, nustatomas viruso mutacijas ir t.t. Ir jei visi šie rodikliai bus mažėjančiame lygmenyje arba pakankamai stabiliame lygmenyje, manau, kad tikrai karantinas, kaip ir tos griežtos priemonės turėtų pasitraukti, nes žmonės turi pradėti gyventi. Nes juk ir matėme, kad gyvenant užsidarius atvejai vis tiek pradėjo augti.
Taigi dėl visko sprendžia Vyriausybė, bet jei matysime, kad ir balandis su vakcinavimu bus spėresnis, turėsime pakankamai vakcinų, žmonių noras vakcinuotis nedings, tai, ko gero, manau, bus galima ir atsisveikinti su karantinu. Bet visa tai priklausys nuo mūsų pačių elgesio“, – pabrėžė gydytoja.
Savo ruožtu S. Čaplinskas pažymėjo, kad totalus karantinas tikrai truko daug ilgiau, nei racionaliai to reikėjo, todėl jei ir būtų imamasi tokių priemonių, tai turėtų būti labai pasakoma, kas per tą karantiną turėtų būti padaryta.
„Karantinas ir buvo reikalingas tam, kad pasiruoštume gyventi naujoje realybėje. Tai jei dar nepasiruošėme, vadinai, tokį karantiną išvis laikėme be reikalo. Tačiau tai, kad tam tikri taškiniai ribojimai apibrėžtą laiko tarpą dar gali būti ir bus reikalingi, ko gero, taip“, – pastebėjo jis.
Kaukių lauke visai nepavyks pamiršti?
Nors pernai kaukių lauke dėvėti nereikėjo jau nuo gegužės vidurio, kad jų gali visiškai neprireikti šiemet, specialistai neduoda garantijos.
„Ultravioletiniai spinduliai tikrai veikia virusą, tai mokslo įrodyta, bet jei lauke bus dideli žmonių susibūrimai, nesilaikant atstumų, tai kas gali pasakyti, kad tas mutuotas virusas, kai dabar juo užsikrečia net mažos rizikos kontaktą turėjęs asmuo, nepadarys savo darbo?
Taip, kalbant abstrakčiai galima sakyti, kad kaukės nėra reikalingos, nes papūs vėjas, pašvies saulė, bet esant dideliam žmonių susibūrimui to pasakyti negalima. Tad ir lauko sąlygomis, jei nesilaikoma atstumo bendraujant, virusui pasiekti kitą asmenį tikrai nesudėtinga. Kalbos nėra, kad lauke rizika yra žymiai mažesnė, bet ji išlieka, jei žmonės nesilaikys tam tikrų susibūrimų ir bendravimo reikalavimų“, – aiškino D. Razmuvienė.
Pabrėžęs, kad vasarą reikia kuo daugiau būti lauke, judėti, S. Čaplinskas kartu siūlė pradėti formuoti tam tikrus bendravimo įpročius, kurie bent kuriam laikui turėtų tapti norma.
„Kaip žinia, bendravimas lauke yra ir bus daug saugesnis nei bendravimas šaltuoju metų laiku uždarose patalpose. Taip pat ir jei ilgai būriuojamasi atviroje erdvėje lauke, pavojus užsikrėsti gali egzistuoti, ypač jei žmogus yra tokioje infekcijos stadijoje, kai net pats to nežinodamas išskirs virusą.
Taip pat žmonės, kurie rūko, tą paprastai daro arti stovėdami, bet vis tik reikėtų kiek įmanoma stengtis išlaikyti atstumą. Suprantu, kad pasakyti lengva, bet jei tai įeis į gyvenimo kultūrą, sakykim, susitikus pasisveikinti apsikabinus, o po to laikytis atstumo, tai galbūt prie to palengva prieisim“, – pastebėjo jis.
Be kita to, pašnekovas priminė, kad jei ir vasaros laikotarpiu einame į uždarą patalpą, kur yra daug žmonių, reikėtų po ranka turėti medicininę kaukę ir ją naudoti.
Apeliavo į žmonių sąmoningumą
Komentuodamas dabartinę situaciją LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis antrino kolegoms, kad, akivaizdu, karantininiai ribojimai pasiekė tam tikrą ribą, tad dabar viskas tenka žmonių sąmoningumui.
„Taip jau yra, kad ribojimų mažai kas besilaikė, tai, savaime aišku, atėjo laikas, kada juos sušvelnino. Ir dabar visa ateitis ir viltis – žmonių sąmoningumas. Matome, kad vos atidarius prekybos centrus žmonės iškart sujudo į įvairiausias parduotuves, dalis važiuoja ten tiesiog praleisti laiką. Bet nieko kito, kaip pasitikėti žmonių sąmoningumu, nelieka, nes ilgiau nebegalima prie kiekvieno žmogaus pastatyti policininko“, – sakė jis.
Profesorius neslėpė, kad nors ir kaip norime būti arčiau Vakarų, ten, jo teigimu, visuomenės sąmoningumo lygis aukštesnis, todėl žmonės ir labiau laikosi rekomendacijų, o lietuviams būtinai reikia draudimo.
„Taigi dabar viskas priklauso nuo žmonių, kaip jie priims tuos atidarymus, kaip laikysis tų pačių taisyklių –kaukių nešiojimo, rankų dezinfekcijos ir kt.“ – sakė A. Laiškonis.
D. Razmuvienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad nuo ribojimų pavargę žmonės, nors ir gavę daugiau laisvės bendrauti, susitikti su artimaisiais, vis tiek rodo nepasitenkinimą, kad tie ribojimai apskritai išlieka.
„Dabar atleidžiant tam tikrus reikalavimus, leidžiant po du būti kavinėse, lauke leisti laiką laikantis atstumo vis tiek žmonėms kyla nepasitenkimas. Tai reikia suprasti, kad į kaip į šitą situaciją ėjome po truputį, tai ir išeinama iš jų tokiu pačiu ritmu.
Ir jei leidžiami ir 10 žmonių susibūrimai, kavinėse bendrauti po du, renginiai, kai neužimamas tam tikras procentas ploto, tai nenorėkime, kad paleistų viską iš karto. Tie ribojimai turės išlikti, turėsime ir atstumo laikytis, nes, matoma, kad jie mutuoja ir toliau, ir rizika jais užsikrėsti, išlieka, tai reiškia, kad reikia labai protingai elgtis“, – pabrėžė NVSC specialistė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad reaguodamas į karantino laisvininimus LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas savo ruožtu prognozavo, kad to kaina gali būti ir 3000 atvejų per dieną dar gegužės pradžioje.
