Štai Prancūzija kilus krizei dėl „AstraZeneca“ gamintojo skiepų ir galimo ryšio su retais sunkiais krešėjimo sutrikimais jaunesniems nei 55 m. amžiaus asmenims skiepijantis antrąja doze skiria kitą vakciną.
Visgi LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis pabrėžė, kad tokia praktika nėra pateisinama ir tokiems sprendimams daugiau įžvelgė politinę motyvaciją.
„Gamintojai yra griežtai prieš tai. Manau, kad taip maišant vakcinas ar kaitaliojant intervalą tarp dozių tiesiog stengiamasi išeiti iš padėties, kai yra vakcinų stygius. Dabar bandoma „Pfizer“ pailginti intervalą, tačiau tai nepagrįsta stebėjimais. Juk datos tarp dviejų dozių yra numatytos remiantis klinikiniais tyrimais.
Kaip suprantu, politikai nuolatos spaudžia vaistų gamintojus dėl vakcinų stokos, nes nori kuo greičiau paskiepyti kuo didesnį kiekį žmonių. Taigi ir norima pradėti kaitalioti skiepus, bet tai nėra paremta jokiais skiepų teorijos pagrindais“, – dėstė gydytojas.
Kol kas atsakomybė tenka pačioms šalims
Nors atsiranda valstybių, kurios imasi taikyti tokias skiepijimo schemas, kai naudojami skirtingų gamintojų skiepai, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė taip pat pabrėžė, kad tam kol kas nėra jokio mokslinio pagrindimo ir taip darydamos šalys pačios prisiima atsakomybę.
„Tai yra neišbandyta, nepatvirtinta. Nors kai kurie gamintojai bando tokias schemas, bet tai net niekur nėra publikuota, nes niekas iki šiol taip nedarė. Ir tokia praktika yra dar didesnis nusižengimas oficialioms rekomendacijoms, nei, pavyzdžiui, dabar diskutuojamas klausimas dėl „Pfizer“ antro skiepo nukėlimo vėlesniam laikotarpiui.
Šiuo atveju turime pakankamai mokslinių duomenų, nes tos šalys, kurios skiepijasi prailgintu intervalu, pateikia duomenis, kokio lygio yra apsauga nuo infekcijos skiepijant tokia schema“, – pastebėjo ji.
Kita vertus, žvelgdama iš mokslinės pusės A. Žvirblienė visgi teigė neįžvelgianti daug prieštaravimų: „Manau, anksčiau ar vėliau tai bus įteisinta, nes neišvengiama, ypač jei galvojama apie revakcinaciją, kad turėsime galvoti apie vakcinų kaitaliojimą.
Ir tai tikrai nėra neįmanoma, nes visos dabar turimos vakcinos yra nusitaikiusios į tą patį viruso antigeną – S baltymą. Negana to, kai kurie ekspertai sako, kad skirtingo tipo vakcinų naudojimas net būtų naudingas, nes taip imunitetas būtų „treniruojamas“ iš įvairių pusių.“
Naudoti skirtingus skiepus – ne pasaulio pabaiga
Kaip savo ruožtu portalui tv3.lt sakė gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis, skirtingų gamintojų skiepų derinimas nebūtų pasaulio pabaiga, nors rekomendacija, jei įmanoma, rinktis tą patį gamintoją.
„Taip, mes visada stengiamės kuo mažiau „maišyti“ vakcinas. Jei pradėta skiepyti vieno gamintojo vakcina, būtų gerai ja ir tęsti. Tačiau nieko neatsitiks, jei panaudosi kito gamintojo vakciną. Tik, be abejo, ir organizmui geriau, kad įpratus prie vienos vakcinos imuninis atsakas yra geresnis. Bet jei žmonės panaudos kito gamintojo vakciną, nieko neatsitiks, nenumirs žmogus“, – komentavo infektologas.
Anot jo, nieko blogo nenutiks, ir jei bus pasiskiepyta skirtingo tipo, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ arba „Johnson & Johnson“ ir „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinomis, nors imuninei sistemai lengviau atpažinti tos pačios konstrukcijos vakciną.
„Pati COVID-19 liga yra pavojingiau nei bet kuris skiepas“, – pridūrė jis.
Skiepas nuo COVID-19 taps sezoniniu?
Juo labiau kalbant apie galimą revakcinaciją vėlesniu metu skirtingų gamintojų skiepai specialistams atrodytų visiškai normalus dalykas. Tiesa, infektologas pažymėjo, kad apie tai galvoti dar anksti, mat reikia pirmiausia apskritai paskiepyti žmones nuo COVID-19.
„Manau, kad tai tikrai nebus reikšminga. Aišku, jei revakcinacija apskritai bus reikalinga. Dar apie tai nekalbame, tai – jau rytdienos klausimas. Šiandienos klausimas – kaip greičiau pabaigti pandemiją ir paskiepyti tuos, kurie nesirgo. O galvoti apie pakartotinę jau pasiskiepijusių vakcinaciją dar per anksti“, – sakė A. Ambrozaitis.
Tuo metu A. Laiškonis apie laukiančią revakcinaciją kalbėjo drąsiau.
„Daugelis galvoja, kad jau dabar pasiskiepiję gali būti ramūs vos ne visam gyvenimui. Manau, kad bus lygiai taip pat kaip su kita virusine infekcija – gripu: kai nuo jo paskiepijame, dalis žmonių tampa neimlūs, gauname kolektyvinį imunitetą, bet jis palengva išnyksta. Lygiai taip pat ir su koronavirusine infekcija – dabar mes paskiepijome dalį žmonių COVID-19, jau yra pusė milijono, kurie turėtų turėti pirmą skiepą. Bet praeina laikas ir, be abejo, reikės revakcinacijos“, – kalbėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad „Pfizer“ vadovas jau yra užsiminęs, kad po 6–12 mėnesių tikriausiai gali prireikti trečiosios skiepo dozės.
Specialistai pažymi, kad vis dar nėra aišku, kiek laiko imunitetas laikysis tiek persirgus koronavirusine infekcija, tiek pasiskiepijus.
Skirtingų vakcinų deriniai efektyvumui padidinti – netolima ateitis?
Be kita ko, pranešta, kad štai Kinijoje svarstoma maišyti skirtingas vakcinas nuo koronaviruso, jog būtų pagerintas santykinai mažas dabartinių vakcinų efektyvumas. Visgi, kaip teigė A. Laiškonis, „svarstoma“, „galima manyti“ ir „paremta moksliniais tyrimais“ yra du skirtingi dalykais.
„Galima įvairiausius dalykus manyti ir bandyti, bet nieko negali pasakyti, kol neatlikta klinikinių tyrimų. Tai, man atrodo, kad dabar blaškosi visas pasaulis, ir realiai gyvename tuo periodu, kai kaupiamos žinios ateičiai. Su tomis vakcinos, kurios dabar patvirtintos, daromi „miksavimai“ daugiau yra ateičiai. Gamintojai, matyt, irgi sieks įtraukti tokius skirtingomis vakcinomis paskiepytus žmones, kad galėtų to veikimą pagrįsti moksliniais tyrimais“, – komentavo gydytojas.
Savo ruožu A. Žvirblienė priminė, kad tokie vakcinų kaitaliojimo bandymai siekiant didesnio efektyvumo jau atliekami – yra mėginama kartu naudoti „AstraZeneca“ ir „Sputnik“ vakcinas.
„Tik kol jokių duomenų apie tai neteikiama. Bet, natūralu, kad visi gamintojai apie tai galvoja ir ateityje tai bus visiškai įprasta praktika“, – pastebėjo mokslininkė.
