Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas profesorius Donatas Burneika neatmeta galimybės, kad karantino sąlygomis ne viena šeima gali sulaukti pagausėjimo, tačiau sunku prognozuoti, ar gimstamumo padidėjimas bus reikšmingas.
Vaikai – iš išskaičiavimo
Jo teigimu, gyventojų gausėjimas krizės sąlygomis dažniau fiksuotas tais laikais, kai žmonės neturėdavo patikimų kontracepcijos priemonių, be to, tūnodami namuose nebūtinai rasdavo, ką veikti. Taip pat, anot mokslininko, gali būti, kad sudėtingomis krizės sąlygomis mūsų prigimtinės savybės skatina mus daugintis ir pratęsti savo giminę.
„Kažkokie pagausėjimai būna turbūt dėl dviejų priežasčių. Pirmoji galbūt biologinė, nesunkiai apčiuopiama – tiesiog tokiais atvejais, krizių ir įtampos sąlygomis, žmonės linkę daugiau daugintis. Kita priežastis, be abejo, neturėjimas ką veikti. Bet visa tai galiodavo tais laikais, kai nei kontracepcijos, nei dar kažko kito nebūdavo“, – tv3.lt kalbėjo D. Burneika
Kita vertus, kaip pastebi D. Burneika, pasaulinė pandemija neabejotinai neigiamai atsilieps pasaulio finansams ir ekonomikai, todėl gyventojai gali sąmoningai nenorėti susilaukti vaikų.
„Žmonių dauginimosi procesus dabar labiau lemia išskaičiavimai ir paskaičiavimai, tai labai tikėtina, kad tas karantinas tokios (gimstamumo augimo – aut. past.) pasekmės ir neturės. Nes žmonės dabar tiesiog nėra tikri, ar turės, iš ko tuos vaikus auginti.
Jūs juk irgi dabar galėtumėte labai sunkiai prognozuoti savo finansinę situaciją po metų, valstybės galimybes remti šeimas, kurios dabar lyg ir stipriai plėtėsi, bet galėtų susitraukti, kaip aš įsivaizduoju. Nesu tikras, kad čia bus būtinai tas tradicinis pagausėjimas gimusių, kas būdinga būdavo ankstesniais laikotarpiais, sąlygos tai visai kitos“, – svarstė profesorius.
Mokslas to nepagrindžia
Tuo metu pasaulio mokslininkai klausimą, ar metų pabaigoje sulauksime kūdikių pagausėjimo pasaulyje vertina nevienareikšmiškai. Ohajo valstijos universiteto (JAV) peritanologijos daktaras Michaelas Cackovicius mano, kad tokia galimybė yra įmanoma, tačiau sunkiai įrodoma.
„Be abejo, yra daugybė anekdotiškų pranešimų apie šeimų pagausėjimą dėl įvykių, kuomet žmonės priversti likti namuose. Tačiau moksliniai duomenys, deja, nevienareikšmiški ir sunkiai gali pagrįsti šį reiškinį“, – M. Cackovicius sakė portalui Fatherly.
Mokslininko teigimu, žmogiška reakcija į netektį, apsisaugojimo priemonių trūkumas ar padidėjęs seksualinis aktyvumas dėl to, kad yra priversti likti namuose, gali prisidėti prie didesnio naujagimių skaičiaus.
Bet net jei ir būtų nuoseklių mokslinių įrodymų, kad žmones namie įkalinančios nelaimės kaip uraganai ar pūgos reikšmingai lemia gimstamumo augimą, tai nebūtinai galima pritaikyti kalbant apie šią pandemiją. Juk daugybė žmonių, kurie šiuo metu priversti dirbti iš namų, būtent tai dabar ir daro, svarsto M. Cackovicius.
Skyrybų, o ne kūdikių bumas
Kita karantino medalio pusė yra dėl nuolatinės trinties namuose kylančios skyrybos. D. Burneika neabejoja, kad per ir po karantino pamatysime šoktelėjusius skyrybų skaičius.
„Buvimas kartu, ypač buvimas kartu įtampoje, tai nėra atostogos, tai yra priverstinis buvimas kartu. Šeimose jis gali sukelti daugiau įtampų. Aš jau nekalbu apie tas šeimas, kurios probleminės yra, kur smurtas ar dar kažkas.
Ypač mes galime prognozuoti, kad ir nedarbas išaugo, ir poreikis dirbti, ir stresas, ir alkoholio vartojimas tikriausiai tuo pačiu, tai gali sukelti įvairiausias pasekmės, demografines irgi, bet, mano supratimu, socialines“, – sakė D. Burneika.
Taip pat jis juokdamasis priduria, kad seksas gali padėti malšinti dėl trinties kylančią įtampą šeimoje: „Kalbant juokais, ne juokais, visi įrodymai teigia, kad seksas yra naudingas sveikatai, jis stiprina imunitetą, tik nežinau, ar stiprina tiek, kiek šitas virusas galėtų sukelti tų problemų“.
Kinija yra gyvas pavyzdys to, kad karantinas neigiamai atsiliepė dalies porų šeimyniniam gyvenimui. Kinija praneša apie dėl karantino išaugusius skyrybų skaičius. Portalas Daily Mail rašo, kad tokia tendencija siejama su tuo, kad poros namuose praleidžia daug laiko kartu, yra priverstos saviizoliuotis dėl viruso.
Per tris savaites vasario pabaigoje ir kovo pradžioje daugiau nei 300 porų Kinijoje užsiregistravo skyryboms, teigia Lu Shijunas, administruojantis santuokas Dadžou mieste Kinijoje.
Vietinių specialistų manymu, skyrybų skaičius šoktelėjo dėl to, kad poros priverstos leisti neįprastai daug laiko kartu.
„Skyrybų skaičius [regione] šoktelėjo, palyginus su tuo, ką matėme prieš [koronaviruso protrūkį]. Jauni žmonės leidžia daug laiko namuose. Jie įsitraukia į karštus ginčus dėl smulkmenų, o tada skuba skirtis“, – teigė Lu Shijunas.
Kita galima dažnesnių skyrybų priežastis – dėl koronaviruso dauguma valstybinių įstaigų Kinijoje buvo uždarytos, todėl įvairūs prašymai, įskaitant ir skyrybų, buvo atidėti.
