Lietuvoje jau antra diena kaip atvėso. Vieni interneto portalai sako, kad Lietuvą užklojo vėsuma ir ji laikysis, kiti teigia, kad artėja karščio banga. Ko reikėtų tikėtis mums?
Vasara tiktai prasidėjo, taip kad reikia tikėtis ir karštų ir šaltų dienų, bet artimiausių dienų prognozės sako, kad karščiai sugršįš ir net labai greitai, netgi šios savaitės pabaigoje.
Sako, kad karščiai bus su audros reiškiniais. Visi matėme vakar Kaune, kad gatvės nuo liūties užpiltos ir nepravažiuojamos. Ar tai reiškia, kad tie karščiai su audros reiškiniais ir liūtimis ir eina pas mus?
Vasara prasidėjo, galima sakyti, su trenksmu tiesiogine to žodžio prasme. Perkūnijos dienų nemažai ir, žinoma, tie procesai, kurie kartu vyksta su kamuolinių debesų fomavimusi: tai ir liūtys, ir kruša, ir žaibai, ir škvalai – jie neišvengiami yra tada, kai susiduria šilta ir šalta oro masė. Po karštų dienų paprastai būna tokia audringa pabaiga.
Jeigu antroje savaitės pusėje ateis vėl karštis, tai vėl galime tikėtis ir tų liūčių?
Be abejo, nes pas mus atslenka šiltos oro masės iš pietų, jos būna ne tik sausos, kartais ir būna pakankamai drėgmės debesų formavimuisi. Taip kad šitų procesų, matyt, neišvengsime. Be to, visada šitie trumpalaikiai reiškiniai turi vieną ypatybę, jie yra labai nedidelio masto. Vietiniai. Jų poveikis kartais kad ir nedidelei teritorijai, bet gali būti labai kenksmingas, žalingas. Tokių reiškinių buvo nemažai: stichinis lietus užregistruotas daugiau kaip 50 mm per dvylika valandų ir rekordiniai karščiai birželio pirmoje pusėje virš 35 laipsnių.
Iki šiol birželis atrodydavo visada vėsesnis, per Jonines visuomet lyja. Dabar - rekordiniai karščiai. Tai kas čia – vienkartinis užėjimas, ar tai jau tendencija?
Šitas birželis ir atliko tokį gerą vieną darbą – jis pagaliau įrodė, kad klimato kaita vyksta ir Lietuvoje, ne tik kažkur kitur, ką dažniausiai matome televizijoje ar skaitome internete. Tai parodė, kad net ir birželio pirmomis dienomis gali būti tokie dideli karščiai, kurie anksčiau būdavo būdingi liepos, rugpjūčio mėnesiams. Birželio vidurys yra toks vėsus laikotarpis su vadinamaisiais šienapjūtės lietumis, kurie tesiasi net dvi savaites, nuo 10 iki 25 birželio. Šie metai, matyt, bus išimtis. Iš vis nereikia taikyti jokių taisyklių, kad birželis turi būti vėsesnis. Karščiai jau prasideda dabar ir gegužės mėnesį, pavasaris – vasario mėnesį, o vasara – balandžio pabaigoje net gi.
Tai ar galime tikėtis, kad šiemet Joninės nebus lietingos?
Gali būti visokie variantai, nes priklausys nuo to, apie kokį regioną kalbame. Tarkime, Žemaitijoje gali būti vieni orai, Aukštaitijoje – kiti. Dabar žvelgti dešimt dienų į priekį yra per anksti ir pasakyti tiksliai, kokiame regione, kokiame rajone kokie bus orai, dar negalime.
Pavasarį, kai atšilo, jūsų kolegos prognozavo, kad vasara šiemet bus daug vėsesnė. Dabar matome tokį birželį. Ar galime manyti, kad kat karštis šiemet nueis ir kita vasara bus vėsesnė?
Žmonių atmintis turi tokią keistą savybę – ji labai trumpa. Kartais mes nebeprisimename, kas buvo pernai, o kas buvo prieš 10-20 metų – tuo labiau. Bet archyviniai klimatologiniai duomenys sako, kad ir 2017 m. buvo gana šilta, tik lietinga. Vasara 2018 metų buvo irgi labai šilta ir sausa, o 2016-ieji buvo irgi su sausra ir karšta vasara. Taip kad šitie paskutiniai keleri metai parodė, kad smarkiai atšilo vasaros mėnesiai ir jokiu būdu negalime tikėtis ypatingų atvėsimų.
Daugiau žiūrėkite laidoje „Dienos komentaras“.
