Pasak FNTT, Klaipėdos mieste ir apskrityje veikęs vyras dirbo kartu su nekilnojamo turto agentūromis, kurios parūpindavo jam klientų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, skolintojas su savo klientais sudarydavo rašytines bei notariškai patvirtintas paskolos sutartis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, tačiau sutartyse būdavo įrašoma didesnė, nei reali, suma, o perviršis būdavo skolintojo atlygis.
Tarnybos teigimu, mėnesinės palūkanos siekdavo nuo vieno iki keturių procentų ir priklausė nuo įkeičiamo turto vertės. Palūkanos iškart būdavo skaičiuojamos keliems mėnesiams į priekį.
Sutartys būdavo sudaromos kelių mėnesių laikotarpiui, tačiau jei pasibaigus laikotarpiui visa suma dar nebūdavo grąžinta, klientai turėjo ir toliau mokėti palūkanas, antraip sulaukdavo grasinimų kreiptis į antstolius ir areštuoti įkeistą turtą.
Nustatyta atvejų, kai paskolos atidavimas užtrukdavo kelerius metus, o palūkanų suma viršydavo gautos paskolos sumą.
Anot FNTT, siekdamas neįkliūti teisėsaugai, vyras reikalavo visus mokėjimus vykdyti tik grynaisiais pinigais, juos perduodant tiesiogiai ar naudojantis autobusų siuntomis.
Manoma, kad viso tokiu būdu buvo sudaryta ne mažiau 60 sutarčių, o fiziniams ir juridiniams asmenims galėjo būti paskolinta daugiau kaip 934 tūkst. eurų.
Tyrėjai įtaria, kad paskolas teikusio vyro uždarbis, kuris nebuvo deklaruotas, siekia daugiau kaip 100 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta 15 tūkst. eurų pajamų mokesčio.
Šią baudžiamąją bylą nagrinės Klaipėdos apylinkės teismas.
Už ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos vykdymą neturint tam licencijos gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.
