Socialiniame tinkle žmonės dalijosi, jog dvokia taip, kad net per tvyrančius karščius langų neįmanoma atidaryti.
„Siaubas mūsų rajone vėl smirdi fekalijomis, vakar vakare taip pat smirdėjo. Ir taip karšta, tai dar kvėpuoti nebegalim. Manau reikia susivienyti visiems kam jau atsibodo tos smarvės ir rengti piketą. Gal tada Klaipėdos valdžia mus išgirs”, – ragino klaipėdietė Aušra.
Kita klaipėdietė, tarybos nario mandato atsisakiusi, Ligita Girskienė, kvietė miesto valdžios atstovus pagyventi jos namuose.
„Saulius Budinas, Vytautas Grubliauskas gal norit šiąnakt mano bute nakvoti? Dvokia visas rajonas „Brandos" subrandinta puvenų smarvė... Visą savaitę... Kasdien nuo 21 val.? Žmonės buriasi. Neįmanoma darosi gyventi”, – socialiniame tinkle rašė moteris.
Aiškinasi dėl incidentų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tv3.lt teigė, kad dėl kvapų buvo gauta apie 20 skundų.
„Sulaukėme apie 20 skundų. Kadangi visuomenės sveikatos centras yra atlikęs kvapų sklaidos moduliavimą, mes užsiklausėme įmonių ir kontroliuojančių institucijų, tai yra aplinkos apsaugos agentūros ir aplinkos apsaugos departamento, ar nepasikeitė technologijos, ar neįvyko kažkoks incidentas ar avarija. Ir jeigu gausime informaciją, jog įmonės dirba įprastu rėžimu, reiškia mūsų centras, pagal savo kompetenciją, nieko daugiau negalės padaryti.
Mes nevykdome įmonių neplaninių patikrinimų, tad operatyviai gavę skambutį mes negalime vykti į tas įmones. Tačiau aplinkos apsaugos departamentas turi didesnius įgaliojimus ir platesnių funkcijų spektrą, tad jie gali gavę skambutį nuvykti ir pažiūrėti kokia yra situacija tose įmonėse“, – sakė A. Šlepetienė.
Higienos normos neviršytos
Nors kiek anksčiau Visuomenės sveikatos cento atliktų kvapų tyrimų rezultatai rodo, jog higienos normos nėra viršytos, gyventojai kvapus gali jausti.
„Tiriant kvapus nėra tokio aparato, kaip pavyzdžiui, skirto triukšmui išmatuoti. Yra net atskiras teisės aktas, kaip nagrinėti kvapus. Tad remiantis juo, mes atlikome 4 veiksmus, kad galėtume paimti oro mėginius kvapams nustatyti.
Nustatyta, kad Klaipėdos pietinė miesto dalis, o kartu ir Ketvergei, ir Toleikiai, iš kur taip pat sulaukiame skundų, nepatenka į tą zoną, kur yra viršijami higienos normų reikalavimai.
O žmonės skundžiasi todėl kad, higienos normoje yra nustatyta, reglamentuojama, kad negali viršyti 8 europinių vienetų, o žmonės, net apie 50 procentų gyevntjų, 1 vienetą gali pajausti, net jeigu ir higienos normos nėra viršijamos“, – pasakojo A. Šlepetienė.
Kaltinimus neigia
Klaipėdiečiai mano, kad labiausiai miestą smardina UAB „Branda LT“. Tai bioskaidžių atliekų perdirbimo į kompostą įmonė, įsikūrusi 1,3 ha teritorijoje Dumpių kaime, Klaipėdos rajone.
Tačiau įmonės atstovai neigia, kad kaltė jų.
„Mes jau pasiruošėme projektą, žadame investuoti apie 2 milijonus, 700 tūkstančių eurų ir tuos visus kaupus, kur dabar vykdome technologinį procesą, ruošiamės uždengti, planuojame įrengti biogeneratorių ir tą veiklą vykdyti taip, kad nebūtų taršos, pretenzijų nei iš gyventojų, nei iš aplinkosaugininkų.
Aš pats gyvenu Laukininkų gatvėje, auginu 4 mažamečius vaikus, tad tikrai galiu patikrinti, kad į viską žiūrime atsakingai. Galiu tikrai užtikrinti, kad ne iš mūsų įmonės jie sklinda. Jie sklinda ir iš LEZ, ir kitų įmonių. Tai yra visa kvapų puokštė. Pats ryte kartais jaučiu ir saldų, ir dujų kvapą“, – žurnalistams paskojo Vytautas Buivydas, UAB „Branda LT“ energetikas.
Tirs, bet ne kvapus
Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys teigė, kad “Brandoje“ planuojamas planinis patikrinimas, rugsėjį, tačiau ne dėl kvapų.
„Kvapai nėra mūsų kontrolės sritis. Mes kontroliuojame teršalus. Rugsėjį tikrinsime įmonę planine tvarka ir žiūrėsime, kaip ji laikosi naujojo, liepą išduoto leidimo sąlygų: ar yra kokių netikslumų, reikia ką nors griežtinti, keisti.
Ši įmonė yra periodinio veikimo, kai kompostuojant bioskaidžias atliekas atidaromas kaupas tolesniam perdirbimui, sijojimui ir tuo metu esame nustatę, kad vyksta tam tikra emisija į atmosferą ir ji pasiekia gyvenamąsias teritorijas“, – sakė A. Kairys.
Mėginiai iš namų ir įmonės – sutapo
Tuo metu jau paaiškėjo, kokiomis medžiagomis, prieš kelias savaites, buvo nukloti klaipėdiečių namai, kai gyventojai skundėsi juodomis dulkėmis. Pasirodo, medžiagų mėginiai paimti iš žmonių namų, sutapo su esančiomis įmonėje „Klasco“. „Visuomenės sveikatos centras sulaukė 10 skundų. 6 iš jų raštiški, kiti – telefoniniai. Žmonės skundėsi padidėjusia oro tarša, juodomis dulkėmis. Siuntė nuotraukas nurodydami pėdas, nešvarias rankas.
Prašėme sudaryti sąlygas paimti oro mėginius iš gyventojų namų bei kreipėmės į „Klasco“, kad patikslintų kokį krovinį jie krauna ir, kad galėtume palyginti oro mėginius bei atrasti priežastinį ryšį. Paaiškėjo, kad gyvenamoji aplinka užteršta tuo, ką šiandien krauna „Klasco“.
Kol kas konkrečiai laboratorija neįvardino kokios tai medžiagos, prašome išsamaus tyrimo, ne „dėl paukščiuko“. Tai gali užtrukti kelias dienas. Tačiau užsiminta apie geležies granules, naftos koksą“,– teigė A. Šlepetienė.
Už oro taršą mieste įmonei gresia administracinė nuobauda bei reikalavimas pašalinti priežastis.
Kaltina ir oro sąlygas
Tuo metu „Klasco“ naujasis vadovas teigė, kad įmonė krauna tą patį, ką ir prieš 3 ar 4 metus. Dėl taršos mieste jis kaltina ir oro sąlygas.
„Krauname šiandien tą, ką ir krovėme prieš 3 ar 4 metus. Deja, žinom kokios oro sąlygos yra – karšta, sausa vasara, ir tas krovinio dulkėtumas padidėjęs. Taip pat vėjo kryptis mums nenaudinga. Tad neneigiam, kad kažkiek įtakojom dulkėtumą mieste ir mes.
Mes bendradarbiaujam su vakarų Europos aplinkosaugos specialistais. Buvome ne kartą žiūrėti, kaip atliekama krova ir dabar įgyvendiname eilę priemonių. Gyventojai skundžiasi, kad nenaudojame vandens patrankų. Jų nenaudojam, kai nekrauna. Bet tai nereiškia, kad jas taupome.
Jau ir taip esam įgyvendinę eilę priemonių, vykdome apmokymus, kaip dirbti su tokiais kroviniais. Kasdien drėkiname pravažiavimus ir krovinius. Užsakome mašiną, kuri valo visą teritoriją. Ne tik valo, o susiurbia dulkes.
Su Vitės bendruomene diskutavome, ką dar galima padaryti. Tad drėkindami savo teritoriją, drėkinsime ir šalia esančias gatves“, – pasakojo „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Kaunas.
Negali spręsti ar medžiagos pavojingos
„Be jau vykdomų priemonių, mes ruošiame priemones kaip dar sumažinti arba eliminuoti dulkėtumą visai. Geranoriškai norime bendradarbiauti tiek su bendruomene, tiek ir institucijom. Paruošime ir trumpalaikius, ir ilgalaikes priemones.
Geriausia būtų ilgalaikėje perspektyvoje perkelti tokį krovinį krauti pietinėje uosto dalyje. Ši teritorija būtų labai toli nuo gyvenamųjų namų ir to dulkėtumo pavyktų išvengti.
Koks tas krovinys, kuris galėjo dulkėti, tai mes krauname ketus, metalo breketus, geležies rūdos granules. Tai pagrindiniai kroviniai.
Aš negaliu spręsti ar jos pavojingos, bet nemanau, kad jos galėtų nuodyti ar apnuodyti. Jeigu tai geležies rūdos granulės, tai yra geležis. Apie pavojingus cheminius junginius mes neturime duomenų. Krovinio dokumentuose aiškiai nurodyta, kad tie kroviniai – nepavojingi“, – dėstė V. Kaunas.
