klasco

Klaipėdos uoste prasidėjo grandiozinės statybos. Už 80 milijonų eurų vietoj senos Tarptautinės perkėlos ten pradėta įrenginėti vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo zona. Ją užbaigus, Klaipėdos uoste bus remontuojamos, surenkamos ir kraunamos vėjo jėgainės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir net Danijos vėjo jėgainių parkams jūroje. Buvusioje Tarptautinėje perkėloje Klaipėdoje darbuojasi ekskavatoriai. Visą buvusią infrastruktūrą jie lygina su žeme.

Smarkiai sumažėjus krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ pernai patyrė 4,1 mln. eurų nuostolį. 2021 metais jos pelnas iki mokesčių siekė 2,7 mln. eurų. Įmonė praėjusiais metais gavo 38,3 mln. eurų pajamų, arba 17,2 proc. mažiau (2021 metais 46,3 mln. eurų), o jos krovinių srautai mažėjo 22,1 proc. – nuo 12,2 mln. iki 9,5 mln.

Aplinkosaugininkai teisėtai neleido vienai  didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klasco“ pietinėje uostamiesčio dalyje didinti anglies ir mineralinių medžiagų krovos, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 7-ąją atmetė bendrovės skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimo panaikinimo.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) atleido generalinį direktorių Vytautą Štumbergą, ketvirtadienį pranešė portalas ve.lt. V. Štumbergas bendrovei vadovavo nuo 2019-ųjų balandžio, kai pakeitė tuometinį „Klasco“ generalinį direktorių Vytautą Kauną. Nuo vasario 9 dienos bendrovės vadovu paskirtas ligšiolinis vykdantysis direktorius Vitalijus Muštukas.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) neprivalo tvirtinti didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) plano, mažinančio aplinkos taršą kraunant geležies rūdą, dar kartą nusprendė ginčą išnagrinėjęs teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 5 dieną atmetė „Klasco“ skundą kaip nepagrįstą. Bendrovė siekė, kad agentūra panaikintų savo sprendimą atsisakyti derinti planą ir jį patvirtintų.

„Achemos grupės“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ginčas dėl patikslintų taršos leidimų sąlygų į jas įtraukiant minimalias krovos dulkėtumo mažinimo normas turi būti nagrinėjamas iš naujo, nusprendė teismas.

Klaipėdos uoste baigta 7,8 mln. eurų (su PVM) kainavusi Žiemos uosto krantinių, kurias nuomoja koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“, rekonstrukcija, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Anot Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako, prieš maždaug 90 metų statytos krantinės buvo labai prastos būklės ir jų  remontas buvo būtinas. „Uostelio krantinės buvo ypač prastos būklės, tad buvo būtina jas sutvarkyti“, – pranešime teigė A. Latakas.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) su keturiomis Kazachstano metalurgijos įmonėmis tariasi dėl galimybės jų  produkciją per Klaipėdos uostą gabenti į Vakarus.  „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas BNS patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau sakė dar negalintis įvardyti nei bendrovių, nei produkcijos rūšies, nei jos kiekio. Anot jo, daugiau detalių turėtų būti žinoma sausį.

„Achemos grupės“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija („Klasco“) dėl mažėjančios krovos atleidžia 49 darbuotojus. Tačiau etatų sumažės beveik 15 proc. – bus naikinamos 76 darbo vietos. Ateityje atleidžiamų žmonių skaičius gali dar didėti, pranešė bendrovė. „Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Aplinkosaugininkai pagaliau išgirdo metų metus klaipėdiečių reiškiamus skundus. Žmonės kovojo su jūrinių krovinių kompanija KLASCO, mat joje kraunamos geležies rūdos dulkės gulė ir ant klaipėdiečių langų, ir į jų plaučius. Tyrimą atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša sklido net pusę kilometro už bendrovės ribų, tad įmonei KLASCO geležies rūdą krauti uždraudė.  „Sena boba, bet nebėra jau žodžių. Aš gyvenu, branguti, žinai kiek aš čia gyvenu? 60 metų.

Ilgus metus nuolatine tarša uostamiesčio gyventojų kaltinta Klaipėdos jūrinių krovinių kompanija KLASCO įsirengė dulkėtumui mažinti skirtas vandens bei oro patrankas, bei viešai pranešė, kad geležies rūda jų teritorijoje sandėliuojama nebebus. Vis tik, šalia bendrovės gyvenantys klaipėdiečiai šiais pažadais daugiau nebetrešti aplinkos netiki, mat sako, jog tokias kalba girdi jau ketverius metus, o niekas nesikeičia.

Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui praėjusią savaitę pareiškus, jog „Achemos grupės“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) bei kitos uosto krovos įmonės bus uždarytos, jei nesumažins dulkėtumo, jis teigia, jog tai būtų kraštutinė priemonė.  Ministro teigimu, jei dulkėtumas už įmonės teritorijos yra didesnis nei dešimt mikronų, tai registruojama kaip tarša. Tris kartus pasikarojus tokiai situacijai, įmonei gali būti panaikintas taršos leidimas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas perspėjo, kad „Achemos grupės“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) bei kitos uosto krovos įmonė bus uždarytos, jei nesumažins dulkėtumo. „Jeigu „Klasco“ pati nesusipras, kad turi susitvarkyti, ją uždarysime – tam turime visas priemones“, – pranešime sakė Klaipėdos uoste penktadienį lankęsis S. Gentvilas. Jis į uostamiestį atvyko stebėti, kaip vykdomas nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi ES reglamentu sugriežta birių krovinių krova.

Klaipėdos miesto gyventojams skundžiantis dėl taršos, galimai sklindančios iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritorijos, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija penktadienį pradėjo neplaninį įmonės sausakrūvio uosto patikrinimą.

Koncerno „Achemos grupė“ valdomoje didžiausioje uostamiesčio krovos įmonėje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) nustatyti neatitikimai tarp oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje bei Taršos leidime nustatytų duomenų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Atsižvelgę į Klaipėdos gyventojų skundus dėl taršos, aplinkosaugininkai antradienį pradėjo neplanuotai tikrinti „Achemos grupės“ valdomą didžiausią uostamiesčio krovos įmonę Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Anot jo, norima išsiaiškinti galimus pažeidimus, oro taršą kietosiomis dalelėmis, kaip laikomasi taršos leidimų sąlygų.

Bendrovės „Klasco“ taršos išvarginti klaipėdiečiai fiksuoja naujus raudonų dulkių debesis, kurie kyla perkraunant geležies rūdą. Gyventojai sako, kad didžiausia tarša – savaitgaliais ir naktimis. Visuomenės sveikatos centras užverstas skundais – jų sulaukė per 100. Švyturio gatvės gyventojai užfiksavo vaizdą sekmadienį ryte: matyti, kaip kompanijos „Klasco“ teritorijoje raudonai dulka perkraunama geležies rūda.

Netyla atgarsiai po gaisro Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASCO. Gyventojai pyksta, kad nesulaukė jokios oficialios informacijos, kaip elgtis, ir ar tiršti dūmai kelia grėsmę sveikatai. Pasirodo, tokiais atvejais grėsmės lygį nustato pati bendrovė, o jos specialistai įvertino, kad klaipėdiečiams pavojus negresia. Virš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO sekmadienio popietę pasirodę tiršti dūmai ne juokais įbaugino klaipėdiečius. Pilkšvi dūmai užklojo šiaurinę miesto pusę.

Dėl taršos Klaipėdoje Vyriausybė svarstys poreikį ir galimybes drausti kompostuoti gyvulinės kilmės atliekas, dumblą, įpareigoti bendroves veiklą vykdyti uždarose erdvėse, keisti higienos normas dėl kvapų.  Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, šių priemonių nuspręsta imtis penktadienį per kelių ministerijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos savivaldybės atstovų pasitarimą dėl taršos uostamiestyje.

 Vyriausybėje dėl taršos Klaipėdoje rengiamas pasitarimas – penktadienį į Vilnių iškviestas Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras liberalas Artūras Šulcas. Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, priešpiet surengtame pasitarime dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Klaipėdos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje. „Vakar prieš darbo pabaigą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pakankamai didelį rezonansą ir gyventojų pasipiktinimą sukėlusios galimos taršos šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu“, – penktadienį žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Naujausiais duomenimis, užterštumas Klaipėdoje normų neviršija, bet dalyje miesto juntamas blogas kvapas, tvirtina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tyrimai atlikti po pietinės miesto dalies gyventojų skundų, kad dėl blogo kvapo vyraujant karščiams, ypač vaikams sunku kvėpuoti, būti lauke. Klaipėdiečiai taip pat piktinasi dėl bendrovės „Klasco“ vykdomos krovos darbų, kai kraunant taršią naftos kokso ir geležies rūdą gyventojų namuose kaupiasi juodos dulkės.

Klaipėdiečius kankinanti tarša iš jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ perpildė kantrybės taurę: gyventojai per keletą dienų surinko daugiau kaip 800 parašų ir skundžiasi prokuratūrai – prašo ginti viešąjį interesą: kuo greičiau stabdyti sveikatai kenkiančią geležies rūdos ir kokso krovą. Tuo tarpu bendrovė prašo luktelėti: šią savaitę išbandys naujas priemones taršai mažinti.

Padidėjus taršai Klaipėdoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada peržiūrėti aplinkosaugos institucijų funkcijas. „Su Aplinkos ministerija turime sėsti ir žiūrėti aplinkosaugos funkcijų peržiūrą“, – žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės psasitarimo sakė premjeras. Jis pareiškė, kad aplinkosaugos sistema „tikrai yra sujaukta“ ir „perdėm biurokratiška“ bei palieka gyventojus likimo valiai. S. Skvernelis taip pat kritikavo Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas už pasyvumą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), kurios terminaluose kraunami birūs kroviniai pastaruoju metu smarkiai teršia miestą, teigia maksimaliai mažinanti krovos poveikį aplinkai ir imasi papildomų priemonių, kad dulkės neplistų į miestą. „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Kaunas sako, jog bendrovė penktadienį pradėjo taikyti naują ekologišką priemonę: vandenyje ištirpinta celiuliozė išpurškiama iki pat rietuvės viršaus, taip panaikinant krovinio dulkėtumą.

Kentėję nuo juodų, neaiškios kilmės dulkių, klaipėdiečiai priminė ir apie kitą, miestiečius varginančią bėdą – nemalonius kvapus. Pietinės miesto dalies gyventojai negali atsidaryti langų, o naktį nuo dvoko net nubunda. Kol aiškinamasi, kuri įmonė smardina miestą, jau paaiškėjo, kas ir kokios kilmės medžiagomis buvo užteršę Klaipėdą, kuomet miestiečiai skundėsi neaiškiomis juodomis dulkėmis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad taršą miesto centre sukelianti birių krovinių krova iš miesto centro prieigų turi būti iškelta. „Aiškiai išsakiau poziciją, kad miestas netoleruoja ir netoleruos tokios krovos, tokių krovimo procesų miesto centre. Miestas neturi galių uždrausti ir iškelti, bet savo poziciją išsakė. (...) Siekiamybė, kad ši krova iš miesto centro būtų eliminuota“, – BNS sakė Klaipėdos meras. Jis trečiadienį surengė pasitarimą dėl oro taršos uostamiestyje.

Klaipėdiečiai socialiniame tinkle dalinasi vaizdo įrašais, kuriuose fiksuoja neaiškios kilmės, juodas dulkes. Jomis nukloti žmonių namai: palangės, grindys. Klaipėdiečiai sunerimę dėl savo ir vaikų sveikatos. Tokia butų tarša anksčiau ne kartą skundėsi arčiausiai uosto gyvenantys Vitės rajono gyventojai. Šiuo metu apie juoduojančius namus praneša vis daugiau gyvenančiųjų miesto centre.

Konkurso būdu pasirinktas valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas tikina sieksiąs skaidrinti krovinių pervežimo sąlygas ir tarifus. Anot jo, norima, kad visiems bendrovės klientams būtų aišku, už ką ir kiek jie sumoka. E.Lazausko nuomone, spręsti ginčus su viena didžiausių bendrovės partnerių „Orlen Lietuva“ reikia diskutuojant, nes teisminiai ginčai nekuria geros reputacijos.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientams nebebus taikomos išimtys ir privilegijos, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, geležinkelių sprendimas panaikinti krovinių vežimo tarifų išimtis „Achemos grupės“ valdomai jūrų krovinių krovos bendrovei „Klasco“ niekaip nesusijusi su tuo, kad grupė įtraukė jį į bylinėjimąsi teismuose. „Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, - BNS sakė R.Masiulis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, bendrovė „Klasco“ valstybei turės grąžinti daugiau nei prieš 10 metų įsigytus sklypus uostamiesčio centre. Už galimybę juos įsigyti bendrovė į miesto infrastruktūrą investavo beveik 9 mln. litų. Kas turėtų atlyginti šią žalą – neaišku, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės „Klasco“ skundą ir paskelbė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos apskrities administracija beveik 3 hektarus žemės „Klasco“ pardavė neteisėtai.

AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) įgyvendino naujų uosto vilkikų įsigijimo investicinę programą.  Įsigijus du naujus vilkikus KLASCO filialas “KLASCO Towage Assistance“ gali aptarnauti ir pačius didžiausius į Klaipėdos uostą atplaukiančius laivus. Per dvejus metus naujiems uosto vilkikams „KLASCO 1“ ir „KLASCO 2“ įsigyti buvo skirta 35 mln. litų.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas įgaus naują pagreitį. Taip mano naujai įsteigtos Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo tarybos valdybos nariai.

Klaipėdos uoste liepsnojo ten stovėjęs motorlaivis, žmonės nenukentėjo. Kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vėlų antradienio vakarą buvo gautas pranešimas, kad motorlaivyje „Green Snow“, stovinčiame uosto akvatorijoje prie bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) nuomojamos krantinės Nr.18, kilo gaisras. Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), laivas-refrižeratorius, plaukiojantis su Bahamų vėliava, buvo pastatytas iškrauti.

NASDAQ OMX Vilniaus biržoje penktadienį lyderio pozicijos atiteko TEO LT akcijoms, kurių perleista daugiau kaip už 500 tūkst. litų. Prekyba kitų įmonių vertybiniais popieriais vyko vangiai, o jų apyvartos buvo mažesnės kaip po 60 tūkst. litų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 921,1 tūkst. litų. Didžiausia uostamiesčio krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) pernai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 15,369 mln.

Rinkimai praūžė, lozungai pritilo, nuo tvorų į mus nebežvelgia daug žadantys kandidatų žvilgsniai, tad jau skaičiuojama, kiekgi jiems kainavo Seimo šturmas. „Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kokias pinigų sumas savo rinkiminėse kampanijose žarstė pajūrio vienmandatininkai, paaiškėjo,kad ne šlamančiųjų kiekyje laimė slypi: galima ir daug išleisti, tačiau tai nebūtinai padės sulaukti rinkėjų simpatijų.

Šiandien Lazdijuose koncerno „Achemos grupė“ ir Lazdijų rajono savivaldybės atstovai pasirašė žemės, skirtos pramoninio parko statybai, nuomos 99 metams sutartį. Liepos pabaigoje vykusį 39,7 ha žemės sklypo Mockavoje nuomos aukcioną laimėjusi „Achemos grupė“ planuoja steigti intermodalinį terminalą - kai perkraunami konteineriai ar vilkikų priekabos ant geležinkelio platformų, neperkraunant pačių krovinių.

Verslininkai perspėja, kad uždelsę naujų uostų statybos pradžią galime prarasti ir ekonominę naudą, ir jūrines ambicijas - Baltijos pakrantėje uostų plėtra Lietuvą lenkia visos šalys, rašo „Lietuvos žinios“. Oficialioje šalies statistikoje pateikiamas terminas „krova Lietuvos uostuose“, nors kol kas dar niekas nesiryžo Būtingės terminalo pavadinti uostu.

Klaipėdoje tiriama vakar vakare uoste įvykusi tragiška vilkiko avarija, per kurią nuskendo 2 jūrininkai. Pareigūnai neatmeta galimybės, kad per švartavimo operaciją laivą lydinčio vilkiko įgula suklydo. Aiškėja, kad tragedija įvyko 3 vilkikams pradėjus laivo švartavimo operaciją. Vieno jų įgula norėjo paimti lyną, kad galėtų uostu tempti ir paskui pasukti laivą, bet palindo po juo ir atsitrenkė į laivo priekį. Vilkikui per susidūrimą pradaužtas šonas. Jis akimirksniu apvirto.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Pagrindinė koncerno „Achemos grupė“ įmonė – azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja AB „Achema“ – 2007 m. uždirbo 89 mln. Lt grynojo audituoto pelno. „Achemos“ akcininkai nusprendė 2007 m. pelną skirti dividendų išmokėjimui ir rezervų formavimui. Bendrovės pajamos 2007 m. išaugo 66 proc. - iki 1 mlrd. 443 mln. 996 tūkst. Lt, lyginant su 871 mln. 91 tūkst. Lt pajamomis pernai.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste nesibaigiančių incidentų virtinė – šeštadienį iš uosto išplaukdamas laivas kliudė žemkasę. Civilinės saugos specialistų duomenimis, apie vidurdienį iš uosto   plaukdamas nedidelis sausakrūvis laivas kliudė žemkasę. Incidentas įvyko ties bendrovės „Klasco“ teritorija, jo priežastys nustatinėjamos. Teigiama, kad rimtesnės žalos nepatirta, šiek tiek apibraižytas sausakrūvio korpusas.

Per 20 mln. Lt kainavęs Klaipėdos uosto gilinimas, krovos bendrovių teigimu, nieko vertas – gylis jau per mažas rinkoje paklausiems krovinių kiekiams gabenti, pranešama LTV „Panoramoje“.Prieš ketverius metus uosto įplaukos kanalą pagilinus iki 14,5, o prie krantinių – iki 14 metrų, čia gali įplaukti 12,5 metrų grimzlės laivai.Į juos galima pakrauti apie 65 tūkst. tonų krovinių. Tačiau, anot uosto krovos kompanijų, klientai pageidauja gabenti didesnius kiekius.

Siekiantiems nuspėti Vilniaus vertybinių popierių biržos kreivės kilimų ir nuopuolių laiką vargiai padės fundamentali ir techninė analizė. Nes sunku nuspėti, tarkim,  kelių ne per didžiausių užsienio fondų planus. O būtent šių fondų antplūdis ir pasitraukimas didžiąja dalimi lemia, liks vietinis nedidelis investuotojas kepurnėtis seklumoje ar spės išplaukti ant nuslūgstančios bangos keteros, atidžiai ieškodamas geresnės nišos gryniesiems.