Apie naujoves darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė ir laikinasis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Kai kalbame apie darbo rinką, bet kokių darbuotojų svajonė yra dirbti įmonėje, kur yra didelis atlyginimas, daug papildomų naudų, galima dirbti ir keturias dienas per savaitę, galbūt ir nuotolinis darbas yra įmanomas, lankstus darbo grafikas. Kuo daugiau, kuo patogiau ir kuo arčiau žmogaus poreikio. Ar jūs matytumėte, kad Lietuvoje tokių darbdavių daugėja, ar matytumėte, kad darbuotojai gali įsilieti į tokias įmones, pavyzdžiui, gal keturių darbo dienų savaitė tikrai tampa jau realybė ir jūs galite sakyti, kad profsąjungos tai irgi pastebi? Ar ne visai?
A.Gelžinis: Iš tiesų yra labai daug kultūrų vidinių tuose darbo kolektyvuose. Labai skirtingos jos ir pagal tos kompanijos, kaip sakyt, kilmę. Lietuviškos įmonės pasižymi su lietuviškais akcininkais, su lietuviška vadyba vienokiu stiliumi.
Pažiūrėkim Skandinaviškos kompanijos pas mus kur dirba arba kažkokios tai tarptautinės korporacijos, jų atstovybės, kaip dirba. Ir ten kolektyvinės sutartys jiems jokia naujiena, ir ten sulčių, ar kavos pertraukėlės. Tų darbdavių yra įvairių.
Ten, kur yra geresnės sąlygos, logiška, žmonės ten ir eina, ten ir nori dirbti labiau. O tas visas bendras trendas, ta kryptis ragina, verčia, skatina pasitempti ir, sakykim, tuos, kurie nelabai tokie lankstūs darbuotojų atžvilgiu.
O ar jūs galėtumėt pasakyt, kad, tarkime, kolektyvinės sutartys yra labiau būdingos, nežinau, ten tarptautinėms įmonėms, didelėms įmonėms, ne visos, ar yra tokia tendencija?
A.Gelžinis: Ne, matote, kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriui pas mus šakinė ir išvis yra tik viena. Tik viena. O didžioji dalis išvis visų kolektyvinių sutarčių Lietuvoje yra viešajam sektoriui ir jų aprėptis yra labai labai maža, lyginant su Europa, tai mes paskutinėje vietoje ten.
O tai kodėl nepavyksta su tomis sutartimis?
A. Gelžinis: Suprantat, darbo santykių reguliavimas tarp darbdavio ir darbuotojo per kolektyvines sutartis, tai yra labai natūrali, istoriškai įprasta, susiformavusi praktika daugeliui Europos šalių. Pas mus santykius reguliuoja daugiau darbo kodeksas ir, kaip sakyt, primetimo būdu.
Tai mes profesinės sąjungos už tai, kad geriau dialogo būdu sėda darbdavių atstovai, sėda darbuotojų atstovai, susitariam dėl sąlygų, kurios priimtinos abiem pusėm. Ir dirbam pagal tai. Mums tas modelis atrodo patrauklesnis. Kuo didesnė skverbtis kolektyvinių sutarčių, tuo turėtų būt geriau.
O kai mes dabar kalbame apie situaciją darbo rinkoje, iš jūsų perspektyvos, ar jūs matote, kad tos darbo sąlygos darbuotojams pastaruoju metu vis gerėja ir vis daugiau tų papildomų naudų atsiranda ir. nežinau, kiek realu yra keturių darbo dienų savaitė, kai mes kalbame ir apie mokesčius, kokia situacija?
A.Maldutytė: Daug klausimų viename klausime. Tai taip, darbdaviai stengiasi visada gerinti tas sąlygas, normalūs skaidriai dirbantys darbdaviai visada ieško, kaip išlaikyti darbuotojus, kaip pritraukti naujus talentus. Tai yra tiesiog normali kasdienybė normalių įmonių, normalių verslų.
Dėl keturių darbo dienų savaitės. Aš visada sakau, kad jeigu verslas nori, mato galimybes, jie tai ir daro. Mane labiausiai stebina, turbūt visiems žinomi šilumos, pavyzdžiui, tinklai Vilniaus. Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet man kaip Vilniaus gyventojai klausimas yra, jeigu jie galėjo sau susitrumpinti darbo dienas, ar tada mano šildymo kaina yra adekvati?
Ar nebuvo pas juos per daug darbuotojų? Mes turim kažkaip tai, visi turbūt apie tai daug diskutuoja, bet nekalbam, kokia iš to išdava? Aš turiu skaičius iš EBPO, tai yra pasaulinė organizacija ir aš matau, kiek Lietuvoje darbuotojai dirba vidutiniškai valandų.
Tai pavyzdžiui, 2023 metais – tai 1641 valanda per metus. Už mus dirba daugiau: Italija, Australija, Kanada, Amerika, netgi Graikija, Izraelis, Korėja ir panašiai. Tai man visą laiką tas bandymas susilyginti su tais, pas kuriuos yra dar daugiau laisvo laiko, aš sakau, lyginkimės galbūt į tuos, kurie inovatyviausi, kurie greičiausiai diegia naujoves, kurių ekonomika geriausiai auga.
Kur mes norėtumėm būti? Ar mes norim turėti tą amžiną poilsį dar nemirus, mes ištisai čia komfortiškai dirbam, komfortiškai atostogaujam, viskas tik komfortas, dirbam keturias valandas, bet jeigu mes turėsim keturias valandas, mes gi žinome, kad tada vaikai nesimokys, gydytojai irgi dirbs keturias valandas.
Ar turim mes tiek policininkų užtvirtinti šalies mastu saugumą kiekviename mieste, kad būtų keturios dienos darbo pas policininką. Tai yra labai neatsakingas toks klausimas šiaip pasakyti, kad taip, verslo vienetai, jeigu nori ir gali tokiu būdu pritraukti pas save darbuotoją, tai valio.
Taigi verslas gali pasakyt ir dvi dienas dirbk, ar vieną dieną dirbk ir tau ta alga yra. Tai čia tokių ribų nėra tam darbuotojų pritraukimui, kiek kas gali, bet kalbant apie bendrą ekonomiką ir turime galvoti labai plačiai, kad tai palies ne tik darbuotojus, bet palies ir darželinukus, gydytojus, mokyklas ir policininkus, ir gaisrininkus, ir bet ką kitą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
