• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Keturių darbo dienų savaitė, nuotolis ir papildomos naudos – tai vis dažnesni darbuotojų lūkesčiai, tačiau darbdaviai įspėja: siekis dirbti mažiau gali brangiai kainuoti visai valstybei – nuo švietimo iki viešojo saugumo.

Keturių darbo dienų savaitė, nuotolis ir papildomos naudos – tai vis dažnesni darbuotojų lūkesčiai, tačiau darbdaviai įspėja: siekis dirbti mažiau gali brangiai kainuoti visai valstybei – nuo švietimo iki viešojo saugumo.

REKLAMA

Apie naujoves darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė ir laikinasis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Kai kalbame apie darbo rinką, bet kokių darbuotojų svajonė yra dirbti įmonėje, kur yra didelis atlyginimas, daug papildomų naudų, galima dirbti ir keturias dienas per savaitę, galbūt ir nuotolinis darbas yra įmanomas, lankstus darbo grafikas. Kuo daugiau, kuo patogiau ir kuo arčiau žmogaus poreikio. Ar jūs matytumėte, kad Lietuvoje tokių darbdavių daugėja, ar matytumėte, kad darbuotojai gali įsilieti į tokias įmones, pavyzdžiui, gal keturių darbo dienų savaitė tikrai tampa jau realybė ir jūs galite sakyti, kad profsąjungos tai irgi pastebi? Ar ne visai?

REKLAMA
REKLAMA

A.Gelžinis: Iš tiesų yra labai daug kultūrų vidinių tuose darbo kolektyvuose. Labai skirtingos jos ir pagal tos kompanijos, kaip sakyt, kilmę. Lietuviškos įmonės pasižymi su lietuviškais akcininkais, su lietuviška vadyba vienokiu stiliumi.

REKLAMA

Pažiūrėkim Skandinaviškos kompanijos pas mus kur dirba arba kažkokios tai tarptautinės korporacijos, jų atstovybės, kaip dirba. Ir ten kolektyvinės sutartys jiems jokia naujiena, ir ten sulčių, ar kavos pertraukėlės. Tų darbdavių yra įvairių.

Ten, kur yra geresnės sąlygos, logiška, žmonės ten ir eina, ten ir nori dirbti labiau. O tas visas bendras trendas, ta kryptis ragina, verčia, skatina pasitempti ir, sakykim, tuos, kurie nelabai tokie lankstūs darbuotojų atžvilgiu.

REKLAMA
REKLAMA

O ar jūs galėtumėt pasakyt, kad, tarkime, kolektyvinės sutartys yra labiau būdingos, nežinau, ten tarptautinėms įmonėms, didelėms įmonėms, ne visos, ar yra tokia tendencija?

A.Gelžinis: Ne, matote, kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriui pas mus šakinė ir išvis yra tik viena. Tik viena. O didžioji dalis išvis visų kolektyvinių sutarčių Lietuvoje yra viešajam sektoriui ir jų aprėptis yra labai labai maža, lyginant su Europa, tai mes paskutinėje vietoje ten.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O tai kodėl nepavyksta su tomis sutartimis?

A. Gelžinis: Suprantat, darbo santykių reguliavimas tarp darbdavio ir darbuotojo per kolektyvines sutartis, tai yra labai natūrali, istoriškai įprasta, susiformavusi praktika daugeliui Europos šalių. Pas mus santykius reguliuoja daugiau darbo kodeksas ir, kaip sakyt, primetimo būdu.

REKLAMA

Tai mes profesinės sąjungos už tai, kad geriau dialogo būdu sėda darbdavių atstovai, sėda darbuotojų atstovai, susitariam dėl sąlygų, kurios priimtinos abiem pusėm. Ir dirbam pagal tai. Mums tas modelis atrodo patrauklesnis. Kuo didesnė skverbtis kolektyvinių sutarčių, tuo turėtų būt geriau.

O kai mes dabar kalbame apie situaciją darbo rinkoje, iš jūsų perspektyvos, ar jūs matote, kad tos darbo sąlygos darbuotojams pastaruoju metu vis gerėja ir vis daugiau tų papildomų naudų atsiranda ir. nežinau, kiek realu yra keturių darbo dienų savaitė, kai mes kalbame ir apie mokesčius, kokia situacija?

REKLAMA

A.Maldutytė: Daug klausimų viename klausime. Tai taip, darbdaviai stengiasi visada gerinti tas sąlygas, normalūs skaidriai dirbantys darbdaviai visada ieško, kaip išlaikyti darbuotojus, kaip pritraukti naujus talentus. Tai yra tiesiog normali kasdienybė normalių įmonių, normalių verslų.

Dėl keturių darbo dienų savaitės. Aš visada sakau, kad jeigu verslas nori, mato galimybes, jie tai ir daro. Mane labiausiai stebina, turbūt visiems žinomi šilumos, pavyzdžiui, tinklai Vilniaus. Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet man kaip Vilniaus gyventojai klausimas yra, jeigu jie galėjo sau susitrumpinti darbo dienas, ar tada mano šildymo kaina yra adekvati?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar nebuvo pas juos per daug darbuotojų? Mes turim kažkaip tai, visi turbūt apie tai daug diskutuoja, bet nekalbam, kokia iš to išdava? Aš turiu skaičius iš EBPO, tai yra pasaulinė organizacija ir aš matau, kiek Lietuvoje darbuotojai dirba vidutiniškai valandų.

Tai pavyzdžiui, 2023 metais – tai 1641 valanda per metus. Už mus dirba daugiau: Italija, Australija, Kanada, Amerika, netgi Graikija, Izraelis, Korėja ir panašiai. Tai man visą laiką tas bandymas susilyginti su tais, pas kuriuos yra dar daugiau laisvo laiko, aš sakau, lyginkimės galbūt į tuos, kurie inovatyviausi, kurie greičiausiai diegia naujoves, kurių ekonomika geriausiai auga.

REKLAMA

Kur mes norėtumėm būti? Ar mes norim turėti tą amžiną poilsį dar nemirus, mes ištisai čia komfortiškai dirbam, komfortiškai atostogaujam, viskas tik komfortas, dirbam keturias valandas, bet jeigu mes turėsim keturias valandas, mes gi žinome, kad tada vaikai nesimokys, gydytojai irgi dirbs keturias valandas.

Ar turim mes tiek policininkų užtvirtinti šalies mastu saugumą kiekviename mieste, kad būtų keturios dienos darbo pas policininką. Tai yra labai neatsakingas toks klausimas šiaip pasakyti, kad taip, verslo vienetai, jeigu nori ir gali tokiu būdu pritraukti pas save darbuotoją, tai valio.

Taigi verslas gali pasakyt ir dvi dienas dirbk, ar vieną dieną dirbk ir tau ta alga yra. Tai čia tokių ribų nėra tam darbuotojų pritraukimui, kiek kas gali, bet kalbant apie bendrą ekonomiką ir turime galvoti labai plačiai, kad tai palies ne tik darbuotojus, bet palies ir darželinukus, gydytojus, mokyklas ir policininkus, ir gaisrininkus, ir bet ką kitą.

REKLAMA
Kad 4 darbo dienų savaitę popieriukus kilnotojams ir kontorų žiurkems, turi būti įvesta paskutiniams, kai jau turės 4 darbo dienų savaitę darbininkai gamyklose, prekybcentriu darbuotojai, slaugės ligoninėse ir kiti tikrą darbą ne nuotolių dirbantys žmones. O jeigu sedetojai foteliuose neturi ką veikti 5 darbo dienas, reiškia jų yra ryškiai per daug ir mažinkite jų skaičiu ir atlyginimą, kad nebūtų didesnis kaip vidutinis. Paleiskite tuos žmones į darbo rinką.
Valstybės tarnyba, tai vėžys
Valstybės tarnyba, tai vėžys
Tai jūs pabandykite sostinė, nacionalinėje žemės tarnyboje įsidarbinti, arba užimtumo tarnyboje :) šansų nėra, dauguma tų moterų dirba nuotolių, tiksliau niekas beveik nedirba. Ir pabandyk taip padirbti privačioje bendrovėje :)
Man 68 metai.Dar dirbu,nes negaliu sedeti ranku sudejes.Jau senas zmogelis,bet nenusenes tiek ,kad nesistebeti jaunumos noru,maziau dirbant daugiau... uzdirbti.Na suprantu maziau dirbti,reiskia maziau atlikti naudingu veiksmu.Bet uzdirbti!Juk terminas suponuoja ,atlikti skaiciu veiksmus, uz kuriuos nustatytas atlygis.Jei neatlikai,maziau uzdirbai,nes maziau dirbai.Sumurijai 200 plytu,uzdirbai 200 .Sumurijai 500,uzdirbai 500.Kaip gali buti nedirbus uzdirbai,sumurijai 200,gavai 500.Uz ka tie 300?Taigi kaip nedirbant ,uzdirbti???Nepykit jauneliai,bet taip einama i prazuti.Neapkaupus, nesuvagojus bulviu,jos augs blogai ir derlius bus mazas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų