Ukrainiečių registracijos centro Vilniuje koordinatorė Rasa Švanienė neigia šią informaciją ir sako, kad centras esą veikia puikiai. Pasak R. Švanienės, žmonės veržiasi padėti ne tiems, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Tvirtina, kad jiems nieko netrūksta ir ragina pasirūpinti ukrainiečiais, kurie nėra centre.
Savanoriai pakraupo: mato, kad pagalbos reikia, bet jos nepriima
Portalas tv3.lt bendravo su savanore Kristina. Ji nepriklauso jokiai nevyriausybinei organizacijai, tačiau, kaip sako pati, yra neabejinga gyventoja, norinti pagelbėti ukrainiečiams.
Kristina pastebi, kad tokių kaip ji, norinčių padėti nuo Vladimiro Putino karo bėgantiems žmonėms, tūkstančiai. Pati Kristina subūrė maždaug šimto savanorių grupę, kuri padeda ukrainiečiams Vilniuje.
Visi jie dalijasi informacija grupėje socialiniuose tinkluose ir padeda kas kaip gali – vieni veža maistą, kiti perka vaistus, rūpinasi sauskelnėmis ir t.t. Vis dėlto Kristina sako, kad tokių savanorių pagalba ukrainiečių registracijos centre Vilniuje esą yra nelaukiama, o atvirkščiai – netgi nepageidaujama. Savanorė išskiria kelias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria ir savanoriai, ir į centrą patekę ukrainiečiai, nors jų yra apstu.
Viena iš pagrindinių bėdų, Kristinos akimis – maitinimas. Kaip pasakoja ji, atsirado verslininkų, maitinimo įstaigų savininkų, kurie ukrainiečiams padeda tiekdami maistą. Verslininkai Kristinai pasakojo, kad jiems atvežus maistą kiekvieną kartą iškyla kokių nors sunkumų – arba maisto per daug, arba per mažai. Jei savanoriai nori atnešti savo namie pagamintą maistą, jo centro darbuotojai nepriima.
„Tada mes pasiūlėme, kad galime pastatyti palapines lauke. Jeigu ukrainiečiai patys nori, gerai, yra reguliavimai, bet mes lauke galime dalinti. Tarkime, kažkas atneša obuolių pyrago, jeigu norite paragauti pyrago, jūs galite nueiti. Sako: ne, negalima. Nieko negalima, mes nieko negalime daryti“, – tv3.lt pasakoja Kristina.
Pasak jos, žmonės yra maitinami du kartus per dieną, tad maisto esą čia pritrūksta. Nuo ketvirtadienio savanoriai planuoja prie centro pastatyti automobilį ir iš automobilio dalinti maistą pabėgėliams.
„Žmonės ten pastoviai eina, šimtai, tūkstančiai. Bent kažkokių vaisių turėtų būti, kaip įsivaizduoju, bent vaikams obuoliukų, galų gale Lietuvoje gyvename. O ten obuolio nė su žiburiu nerasi“, – sako moteris.
Kita bėda, kaip pastebi savanorė – kūdikių ir mažų vaikų maitinimas. Kristina sako, kad kūdikiams skirti mišinukai ir tyrelės centre yra nesurūšiuoti, vaikams duodamas bet koks maistelis, neatsižvelgiant į sudėtį, alergenus ir t.t. Be to, mažyliams esą trūksta sauskelnių.
„Mes pradėjome vežti, jie pradėjo mus siųsti – ką jūs čia veikiate, kas jūs čia esate. Atnešėm sauskelnių, sako, kad jiems nereikia. O mes nunešėm į kambariuką, kur moterys vysto vaikučius, jos sauskelnes išgraibstė lyg nemačiusios. Likome apstulbę. Tie, kurie vadovauja, sako, kad jiems nieko nereikia, bet žmonės iš Ukrainos išgraibsto viską, ką mes atnešame, per penkias minutes“, – teigia Kristina.
Dar vienas opus klausimas – medicininė priežiūra. Pasak pašnekovės, centre iki šiol trūksta medicininės pagalbos, savanoriai įkūrė medicininį punktą patys. Jame dirba viena savanoriaujanti šeimos gydytoja.
„Pradėjome vežti vaistus, tai tie žmonės supuolė lyg ant kokio nektaro. Ir prašo nuo skausmo, ir nuo gerklės skausmo, ir sirupų. Tai kodėl nėra medicininių punktų, mes nesuprantame. Mums pradėjo sakyti, kad jie bus, bet jų iki šiol nėra. Kiekvienoje srityje vyksta kažkokios nesąmonės. Šiandien savanoris paskambino ir sako: aš atvežiau vaistų ir mane išvarė. Mes nesuprantame, mums neleidžia padėti ir patys nesusitvarko su savo sistema“, – pasakoja Kristina.
Ukrainiečių registracijos centro koordinatorė Švanienė: centrui pagalbos nereikia
Ukrainiečių registracijos centro Vilniuje koordinatorė Rasa Švanienė pirma prašo atskirti ukrainiečius į dvi grupes. Ukrainiečių registracijos centre per dieną vidutiniškai užregistruojama apie tūkstantis žmonių. Tiems žmonėms, kurie yra centre, kaip tikina R. Švanienė, nieko netrūksta. Vis dėlto kita situacija su tais, kurie iš centro išvyksta.
„Jie iš karto tampa Vilniaus gyventojais. Tada žmonės neatskiria, kam pagalba reikalinga. Badauja ne centro ukrainiečiai, bet tie, kurie jau išėjo su maisto daviniu, kuris yra skirtas kelioms dienoms. Jiems pagalba reikalinga – jiems reikia įsikurti, ne visuose butuose visko yra. Jiems gi reikia visko – pradedant šaukštu ir baigiant higieninėmis reikmėmis.
Mes juos išleidžiame su paketu pirmosioms dienoms. Kitą dieną turime dar tūkstantį žmonių, dar kitą dieną – tiek pat. Tai tęsiasi nebe pirmą savaitę. Administruoti žmonių gerumu negalime“, – tv3.lt teigia R. Švanienė.
Nepriklausantys jokioms organizacijoms savanoriai prisidėti prie darbo ukrainiečių registracijos centre Vilniuje negali, sako centro koordinatorė. R. Švanienė aiškina, kad centre privaloma ne tik atliepti ukrainiečių poreikius, bet ir užtikrinti saugumą, o tai daryti lengviau taip.
„Įsivaizduokite, ateis penkios moterys, išsirinks penkis vaikus ir juos nusives į kiną. Tokių iniciatyvų buvo, atsakinėjau į žmonių skambučius ir dėkojau, bet visų labai prašiau, kad padėtų ukrainiečiams, nes registracijos centrui pagalbos nereikia“, – sako R. Švanienė.
Norintiems padėti iš Ukrainos atvykusiems žmonėms, R. Švanienė rekomenduoja padėti pirmiausia tiems ukrainiečiams, kurie yra arčiausiai. Būtent tiems, kurie išėjo iš registracijos centro, pagalba yra reikalingiausia.
„Toks didelis noras padėti trikdo paties centro veiklą. Todėl labai apgailestauju, kad pagalba yra kreipiama ne ten, kur jos labiausiai reikia. Mums nieko netrūksta“, – tikina R. Švanienė.
Savanoriai taip pat kelia klausimą, ar centre pakanka medicininės pagalbos ir vaistų. R. Švanienė teigia, kad nuo pat pirmosios centro darbo dienos čia budėjo savanoriai, galintys suteikti nesudėtingą medicininę pagalbą.
„Spaudimą pamatuoti, pleistrą užklijuoti. Toks sprendimas buvo priimtas, kad atsitikus rimtesniam negalavimui, mes kvietėme greitąją pagalbą ir tiek“, – sako R. Švanienė.
Norintiems prisidėti prie savanorystės, centro koordinatorė rekomenduoja užsiregistruoti nevyriausybinėse organizacijose.
„Darykite viską, kad pagalba būtų nukreipta į tuos žmones, kuriems jos reikia. Centrui pagalbos nereikia – viską esame susikoordinavę, viskas veikia kaip laikrodukas. Avylys ūžia“, – teigia R. Švanienė.
SADM: išdalintos dešimtys tūkstančių humanitarinių paketų
Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos suteikė pagalbą 12 686 nuo karo siaubo pabėgusiems ir mūsų šalyje prisiglaudusiems ukrainiečiams. Jau yra išdalinta 11 715 humanitarinių paketų, 8370 maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą gavo 1 tūkst. vaikų iš Ukrainos, kitą pagalbą gavo 300 ukrainiečių vaikų.
Per organizacijas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją, Lietuvos Caritą, Maltos ordino pagalbos tarnybą, organizaciją „Gelbėkit vaikus“, Maisto bankas į pagalbos Ukrainos pabėgėliams teikimą įsijungė daugiau nei 3 tūkst. savanorių.
„Dėkoju šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis, iniciatyvas ir susitelkimą ištiesiant pagalbos ranką nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Dėkoju nevyriausybinėms organizacijoms už svarbų indėlį, savanoriams – už skiriamą laiką priimant brolius ir seseris ukrainiečius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Maisto daviniai ir higienos paketai į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams dalinami registracijos centruose Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Klaipėdoje, nuo kovo 15 d. Kaune ir Šiauliuose, taip pat dalinami savivaldybėse, kuriose apsistoja ukrainiečiai, nevyriausybinių organizacijų centruose.
Lietuvos savivaldybėse įsikūrusiems ukrainiečiams pagalbą teikia Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, Lietuvos Carito, Maltos ordino pagalbos tarnybos, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ mobiliosios komandos. Šių komandų savanoriai pagelbsti jei reikia būtiniausių paslaugų ar daiktų, pagalbos ieškant darbo, surandant vaikams ugdymo įstaigas. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ komandos padeda vaikams ir nėščiosioms.
Vyriausybei pritarus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iš viso skirta 3 mln. 272 tūkst. eurų, iš kurių nevyriausybinių organizacijų mobilių komandų veiklai užtikrinti – 152 tūkst. eurų, maitinimui organizuoti – 1 mln. 965 tūkst. eurų, higienos, kitiems asmens reikmenims ir medikamentams įsigyti – 880 tūkst. eurų, trijų dienų maisto daviniams įsigyti – 275 tūkst. eurų.
Atsižvelgdama į didelį paramos Ukrainai iniciatyvų srautą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija koordinuoja oficialių iš Ukrainos institucijų, įstaigų ir organizacijų gautų paramos prašymų Lietuvos institucijoms įgyvendinimą.
Visų Lietuvos institucijų, savivaldybių, asociacijų prašoma oficialius Ukrainos paramos prašymus, gautus iš Ukrainos institucijų, įstaigų ir organizacijų siųsti el.paštu: [email protected].
