Ministerija praneša, kad pokalbio metu taip pat aptartos Rusijos ir Baltarusijos Europoje vykdomos hibridinės atakos, parama Ukrainai, Rusijos įšaldyto turto panaudojimas, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, transatlantinis bendradarbiavimas.
Kalbėdamas apie Minsko vykdomas hibridines atakas, K. Budrys akcentavo, kad ES turi pasitelkti priemones tai sustabdyti – taikyti griežtesnes sankcijas Baltarusijos režimui.
BNS rašė, jog pastaruoju metu išaugo kontrabandos gabenimas iš Baltarusijos pasitelkiant meteorologinius balionus, dėl jų Lietuvai teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą.
K. Budrys susitikime taip pat teigė, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje yra galimybė plėsti partnerystę ekonomikos, mokslo, verslo, švietimo ir kultūros srityse.
„Šis bendradarbiavimas yra ne tik apie Rusijos atgrasymą, tai yra apie mūsų šalis – Lietuvą ir Vokietiją. Apie ryšius tarp mūsų žmonių, bendrus ekonomikos projektus, glaudesnį politinį bendradarbiavimą, bendras vertybes ir interesus“, – pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva teikia prioritetą kuo geresnių sąlygų Vokietijos brigadai įsikurti Lietuvoje sudarymui.
BNS skelbė, kad Berlynas apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, o priimančioji šalis įsipareigojusi parengti tam reikalingą infrastruktūrą.
Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Rukloje, Jonavos rajone, Vokietija be kovinių ketina dislokuoti inžinerinius, žvalgybinius dalinius.
Berlynas yra sakęs, kad brigados perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
