Ministrai susitikimo metu taip pat daug dėmesio žada skirti paramos Ukrainai ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimo klausimams.
Įtampai dėl saugumo situacijos regione augant, Lietuvos diplomatijos vadovas Berlyne taip pat susitiks ir su Vokietijos federalinio kanclerio patarėju užsienio ir saugumo politikai Günteriu Sautteriu bei Vokietijos politinės minties centrų atstovais.
ELTA primena, kad Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) administracija spalio pabaigoje įvedė sankcijas dviem didžiausiems Rusijos naftos koncernams. Tai padaryta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atsisakant nutraukti „beprasmį karą“ prieš Ukrainą, sakė iždo kancleris Scottas Bessentas. Sankcijomis norima padidinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui ir taip apriboti Kremliaus gebėjimą finansuoti savo karo mašiną.
Savo ruožtu Europos Sąjunga (ES) spalio pabaigoje priėmė plataus masto 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą, į kurį įtrauktos tam tikros priemonės ir Baltarusijai, atsižvelgiant į šios šalies bendrininkavimą Rusijos kare prieš Ukrainą.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat siūlė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai skirtos „reparacijų paskolos“ finansavimui. Numatyta, kad paskola siektų 140 mlrd. eurų.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra kalbėjęs, jog tikisi, kad iki lapkričio pabaigos EK pasieks pažangą ir sankcijų Baltarusijai klausimu.
Apie galimas sankcijas Minskui plačiau imta kalbėti po to, kai spalio pabaigoje dėl kontrabandinių oro balionų kelis kartus prireikė sustabdyti orlaivių Vilniuje eismą.
Reaguojant į situaciją, Lietuva nusprendė iki lapkričio pabaigos uždaryti sieną su Baltarusija. Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
