„Tai, ką finansų ministrė yra pateikusi kaip pasirinkimo galimybę, keturias meniu opcijas, iš to meniu gali sudėlioti savo formulę, pagal kurią galima ieškoti tinkamos kompozicijos. (...) Kalbėsime apie įvairias formules ir su opozicija. Modeliuosiu dabar susitikimus frakcijose, prašysiu, kad priimtų mane opozicijos frakcijos, kalbėsiu su partijų lyderiais ir padarysiu viską, kas nuo mūsų priklauso“, – antradienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
„Toje kompozicijoje, mano požiūriu kas turi būti, tai papildomas pelno mokestis, bent 1 proc. didesnis prie dabartinių 15 proc. Tai padėtų mums sugeneruoti papildomai apie 120 mln. eurų per metus“, – pažymėjo jis.
Taip pat L. Kasčiūnas dėkojo verslo ir pramonės asociacijų atstovams, kurie proaktyviai teikia paramą papildomam gynybos finansavimui ir pradėjo visuomeninę akciją dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai. Anot jo, verslininkai yra socialinė grupė, kuri labiausiai linkusi priešintis galimai grėsmei.
Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
