„Tai, ko reikia Ukrainai, ir tai, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra vienas, du, trys, keturi, penki išvardyta jo pergalės plane. Karių siuntimo tame plane nėra“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Anot jo, instruktorių siuntimo į Ukrainą tema neturėtų užgožti svarbesnių klausimų – tokių kaip visos būtinos ginkluotės tiekimas ir leidimas ją naudoti nukauti taikinius Rusijoje.
„Be to, turėtume kalbėti platesnėse grupėse, ar yra norinčių, gebančių tai padaryti (siųsti instruktorių – BNS) ir kuriose srityse tai reikėtų labiausiai daryti“, – sakė patarėjas.
Jis pabrėžė, kad esama daugiau būdų, kaip Vakarų valstybės gali padėti ukrainiečiams būdamos jų žemėje.
„Vakarai būdami Ukrainoje gali ir kitais būdais daugiau prisidėti: tai ir karinės įrangos remontas, kad jos nereikėtų išvežti, tiek tam tikrų ginklų sistemų aptarnavimas ir panašiai“, – tvirtino K. Budrys.
„Visos opcijos yra ant stalo. Kai kus poreikis apie tai kalbėti, ir bus diskutuojama. Lietuva nieko neatmeta“, – pridūrė jis.
Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti Vakarų šalių karių į Ukrainą.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus iškart atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.