„(Reikia – ELTA) numatyti resursus tam, nes vikšrinė pėstininkų kovos mašina kainuoja daugiau negu ratinė. Ir resursai tai ne vien tik tiesioginės mūsų išlaidos ar išlaikymas – kas irgi daug brangiau kainuoja vikšrą išlaikyti negu ratus – bet taip pat ir infrastruktūra tam reikalinga. Ir čia mes jau turime didžiulę temą – ką mes statome, per kiek laiko statome ir kiek mums čia visko trūksta“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu mes turėsime tas opcijas padėtas, priklausomai nuo to, kada mums gali pristatyti gamintojai, kiek mums tai gali kainuoti, koks bus sąveikumas su kitais sąjungininkų pajėgumais, kuriuos mes turėsime Lietuvoje“, – sakė jis.
Prezidento patarėjas pripažįsta, kad karinės infrastruktūros pritaikymas vikšrinėms kovos mašinoms pareikalaus laiko. Visgi, pasak jo, tai neturėtų sutrukdyti planams iki 2030 metų Lietuvoje turėti pilno operacinio pajėgumo diviziją.
„Mes viską spaudžiame, kad turėtume operacinį pajėgumą 2030 metais. Tokį operacinį pajėgumą, kuris mums leistų kovoti ir vykdyti užduotis. Ir to neturime pamesti. Kiekvieną dalyką svarstant tai turi būti priešakyje“, – pabrėžė K. Budrys.
Liepos mėnesį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapu apsisprendė įsigyti vikšrinių kovos mašinų.
ELTA primena, kad pernai metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą. Iš viso įsigyta 89 mašinos ir du prototipai.
Šiomis mašinomis, dar vadinamomis „Vilkais“, pilnai aprūpinti du Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigados batalionai. KAM duomenimis, visas „Vilkų“ projektas Lietuvai kainavo apie 670 mln. eurų.
