Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
Savaitgalį Rusija ir toliau didino spaudimą Sjevjerodonecko, Lysyčansko srityje, tačiau Ukrainos gynyba išlieka stipri. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų. Ukraina praneša, kad kare žuvo apie 33 300 Rusijos karių.
Ukrainos pareigūnas šeštadienį pranešė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.
„Dabar įnirtingiausi mūšiai vyksta prie Sjevjerodonecko. Jie [rusai] visiškai nekontroliuoja šio miesto“, – platformoje „Telegram“ sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
„Kaimyniniuose kaimuose – Toškivskoje, Zolotėje – vyksta labai sudėtingos kovos. Jie bando prasiveržti, bet jiems nepavyksta“, – sakė jis. „Mūsų gynėjai kovoja su rusais visomis kryptimis. Neseniai jie numušė lėktuvą ir paėmė belaisvių“, – pridūrė S. Haidajus.
Jis taip pat sakė, kad Lysyčanskas – Ukrainos kontroliuojamas miestas kitapus upės nuo apgriauto Sjevjerodonecko – yra „smarkiai apšaudomas“. „Jie negali prie jo priartėti, todėl tiesiog apšaudo miestą iš oro, – sakė S. Haidajus. – Mieste labai pavojinga.“
23.55 | Rusijos pozicija dėl karo Ukrainoje turėtų pasikeisti dar vasarą
Rusijos pozicija dėl karo Ukrainoje pasikeis iki rugpjūčio, o Ukraina pasiryžusi kalbėti iš „jėgos pozicijų“, kai būtent rugpjūtį galima tikėtis kontrpuolimo, sakė Ukrainos delegacijos vadovas derybose su Rusija Davidas Arachamija.
„Minimalus perspektyvus susitarimas yra, jei mes juos išstumsime arba patys Rusijos kariai pasitrauktų ir grįžtų į pozicijas, kuriose buvo iki vasario 24 d. Niekada nesitaikysime su teritorijos praradimu, teisiškai tai neįmanoma, bet galime apsvarstyti politinį susitarimą, pvz., tą, kurį pasiūlėme svarstyti Stambule“, – komentavo Arachamija „Amerikos balsui“.
„Taigi, mes, pavyzdžiui, tam tikrą metų skaičių nebūtume iškėlę Krymo klausimo. Taigi susitarimas būtų pasiektas ne karinėmis, o diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis, ir tai būtų buvęs kompromisas“, – sakė jis.
23.35 | Arestovičius: Rusijos armija prarado „aukso rezervą"
Rusijos armijos „aukso rezervas" smarkiai sumuštas, kai kurios brigados sunaikintos 70 proc., pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius.
Ypač, anot jo, stipriai nukentėjo desantas ir dalis priešo specnazo pajėgų, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
„Oro desanto pajėgos prarado „aukso rezervą“, t. y. ši grandis yra bataliono – štabo – vadovaujamoji dalis. Tai yra patys geriausiai parengti specialistai pačiame jėgų žydėjime. Kovotojai. O dabar jis buvo išnaikintas labai stipriai. Iki visiškos pulkų, brigadų ir batalionų vadovybės mirties. Nuostoliai yra didžiuliai“, – sakė A. Arestovičius.
23.20 | Rusija ir Ukraina apsikeitė 5 kaliniais
Rusija ir Ukraina apsikeitė kaliniais, skelbia „Kyiv Independent“. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato, penki sugauti ukrainiečiai buvo grąžinti į Ukrainą birželio 18 dieną mainais į penkis sulaikytus Rusijos piliečius.
23.05 | Rusija smogė Charkivui raketa „Iskander“
Rusija smogė Charkovui raketa „Iskander“ su „maskuote“. Raketos smūgio vietoje Valstybinės pagalbos tarnybos specialistai aptiko vadinamųjų šilumos gaudyklių liekanas.
Jie teigė, kad tokiu būdu raketos galėjo apgauti oro gynybą. Tokia raketa palieka pėdsaką, į kurį reaguoja oro gynyba.
„Maskuotės“ likučiai pramušė asfaltą, tai pamatę vietos gyventojai iškvietė ten gelbėtojus.
22.45 | Grėsmė iš jūros: 20 rusiškų „Kalibr“ tipo raketų pasiruošusios atakuoti Ukrainą
Rusijos išsilaipinimo Ukrainoje operacija kol kas nėra tikėtina, bet neatmetama, kad ji gali įvykti, pranešė operatyvinė komanda „Pietūs“ (ukr. „Pivden“).
Nuo birželio 18 dienos Rusijos raketų smūgių iš Juodosios jūros grėsmė išlieka. Šalies agresorės laivuose yra apie 20 „Kalibr“ tipo raketų, kurios paruoštos paleidimui į Ukrainą, skelbia UNIAN.
Be to, audrų iš jų vietų nuplėštos rusiškos minos pamažu bangų yra nešamos į krantą. Apie tai pranešta naujame operatyvinės ukrainiečių vadovybės pietų Ukrainoje pranešime.
„Priešo laivyno laivų grupės nepersikėlė per naktį, jie ir toliau laikosi saugaus atstumo nuo kranto, kad nepatektų į dar vieną nesėkmingą kovą. Nepaisant to, 20 „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų yra paruoštos naudoti Ukrainos kryptimi. Priešo atakos operacija vis dar mažai tikėtina, bet ne iš piršto laužta“, – teigiama pranešime.
22.25 | Rusai Ukrainoje platina laikraščius su melagingais pranešimais
Okupuotose Ukrainos vietovėse rusai platina laikraščius su netikrais pareiškimais, kuriuose pranešama apie „Ukrainos paniką“, rašo KyivIndependent.
Pasak Ukrainos kovos su dezinformacija centro, laikraščiuose yra melagingų pareiškimų, priskiriamų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui generolui leitenantui Valerijui Zalužnijui ir prezidento patarėjui Oleksijui Arestovičiui.
Laikraščiai taip pat rašo esą: „Ukraina tuoj praras Zaporižę“. Tai yra melagingi pranešimai.
22.21 | Įspėjama dėl naujų civilių aukų Charkive
Ukrainos prezidento patarėjas, politinis ir karinis apžvalgininkas Aleksejus Arestovičius perspėjo, kad artimiausiu metu okupantai puls Charkivą, nes jis vėl tapo fronto linijos miestu, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Jis įspėja, kad tarp civilių gyventojų gali būti naujų aukų. Arestovičius tvirtina, kad rusai nesugebės paimti Charkivo 100 proc.
22.16 | Luhansko srityje tikėtinas intensyvus okupantų puolimas
Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad rusų okupantai sutelkė visus karinius rezervus.
Anot jo, artimiausiomis dienomis tikėtinas priešo puolimas Luhansko srityje.
22.10 | Šeštadienį netoli puolamo Ukrainos Sievierodonetsko miesto nugriaudėjo stiprus sprogimas
Reuters praneša: „Buvo matyti, kaip į orą kyla didelis oranžinės spalvos debesis, sakė Rusijos remiamas atstovas.
Rodionas Mirošnikas, Luhansko Liaudies Respublikos separatistinės administracijos pareigūnas, „Telegram“ pranešimų programoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, jo teigimu, yra debesis. Mirošnikas sakė negalintis pasakyti, ar sprogimas įvyko mieste, ar netoli jo.
Sievierodonetske, kurį Rusijos kariai apšaudė kelias savaites, yra Azoto chemijos gamykla, kurioje glaudžiasi šimtai civilių.“
21.58 | Lukašenka grasino Kijevui, bet išsigando baltarusiai
Baltarusijos gynybos viceministras Andrejus Žukas šalies gyventojus turėjo patikinti, kad ieškoti slėptuvių nuo bombų ir ruoštis karui dar nereikia, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
„Galiu jus nuraminti: nereikia ieškoti jokių bombų slėptuvių, mūsų šalis nesiruošia kariauti... Nereikia jaudintis. Viskas gerai, valstybė vystosi, valstybė gyvena taikų gyvenimą“, – sakė jis susitikime su gyventojais.
Taip jis atsakė į klausimus apie galimą Baltarusijos puolimą Ukrainos kryptimi.
Pastaruoju metu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vis dažniau užsimena apie tariamus Lenkijos interesus Ukrainoje. Jo teigimu, Baltarusijai „teks reaguoti“.
21.36 | Karo stabdymą turi palaikyti ukrainiečiai, sako Aleksejus Danilovas
Galimas karo su Rusija sustabdymas turi būti palaikomas ukrainiečių, antraip jie gali tęsti kovą be valdžios nurodymų.
Tokią nuomonę išsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas.
„Karo pabaiga mums yra visų mūsų teritorijų grąžinimas. Ar įmanoma sustabdyti šį karą? Tai gali būti pasirinkimas. Tačiau mūsų visuomenė turi priimti šį sprendimą. Jei tai nebus priimta, visuomenė kariaus be vyriausybės“, – sakė jis.
21.30 | „Politico“: Pentagonas svarsto galimybę į Ukrainą siųsti keturis papildomus Himars MLRS
„Politico“ skelbia, kad Ukrainą gali pasiekti papildomos raketų paleidimo sistemos Himars MLRS. Dabar jau vyksta pirmųjų keturių amerikiečių daugkartinio paleidimo raketų sistemų siuntimas į Ukrainą.
Sprendimas dar nėra galutinis, sakė vienas Gynybos departamento pareigūnas, pažymėdamas, kad JAV indėlis į Ukrainos pasipriešinimą priklauso nuo konsultacijų su sąjungininkais ir partneriais. Pasak pareigūno, sprendimas bus „pagrįstas neatidėliotinais Ukrainos poreikiais“.
O JK siunčia tris panašius ginklus – JAV M270 daugkartinio paleidimo raketų sistemą, kurios nuotolis yra 50 mylių.
Kuo ypatingi šie ginklai ir kokį poveikį karo eigai jie gali turėti, skaitykite čia.
20.58 | Ukraina sunaikino okupantų sandėlį
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino sandėlį su sviediniais laikinai okupuotame Chrustalne Luhansko srityje, skelbia Ukrainos naujienų agentūrą UNIAN.
20.44 | Atakos Dnepropetrovske
Sprogimai Dnepropetrovsko srityje ir jų pasekmės.
Dnepropetrovsko srities tarybos vadovas patvirtino, kad Dniepro Novomoskovskio rajone įvyko raketų smūgiai.
Anot jo, dėl jais yra padaryti didžiuliai turto sunaikinimai, yra aukų.
Dniepropetrovsko srities Novomoskovskio rajone 3 Rusijos raketos sunaikino naftos sandėlį. Toje vietoje užfiksuotas stiprus gaisras – jį gesina gelbėtojai. Sužaloti trys žmonės – jie dėl apdegimų išvežti į ligoninę.
Kiek vėliau pranešta, kad nukentėjusiųjų padaugėjo iki 11.
20.34 | Nikolajeve – sprogimai
Nikolajeve įvyko keturi sprogimai, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Laukiama oficialios informacijos.
20.24 | Nuo karo pradžios Zelenskį bandyta nužudyti 5 kartus
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios penkis kartus buvo bandoma nužudyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tai interviu „The Globe and Mail“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius sekretorius Aleksejus Danilovas.
Pasak jo, visi pasikėsinimai buvo įvykdyti vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.
Danilovas neatskleidė išpuolių detalių, nors karo pradžioje viešai kalbėjo apie čečėnų kovotojų būrį, kuriam pavesta nužudyti Zelenskį, tačiau jis buvo „visiškai sunaikintas“.
Gynybos ministerija kovo pabaigoje paskelbė, kad Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai planuoja pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir ministrą pirmininką Denisą Šmyhalą.
„Jie norėjo nužudyti Ukrainos vadovybę: mūsų prezidentą ir ministrą pirmininką. Tai buvo kai kurių iš jų tikslas, su kuriuo jie nesėkmingai buvo išsiųsti į Ukrainą“, – sakė gynybos ministro patarėjas Markijanas Lubkivskis.
Jis pridūrė, kad visi įrodymai buvo pateikti Tarptautiniam Teisingumo Teismui.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, kovo 20 dieną į Ukrainą atvyko kita kovotojų grupė, siejama su Putinui artimu Rusijos propagandistu ir PMC Liga (Wagner) savininku Jevgenijumi Prigožinu.
Pagrindinė nusikaltėlių užduotis buvo sunaikinti aukščiausią karinę-politinę Ukrainos vadovybę.
20.10 | Sprogimai Dniepro priemiestyje
Pranešama, kad Dniepro (Sinelnikovo) priemiestyje įvyko stiprūs sprogimai. Iš viso, pasak liudininkų, jų buvo keturi – du garsūs ir du kurtieji.
20.00 | Olena Zelenska prabilo apie buvimą taikiniu Nr. 2
Olena Zelenska, pirmoji Ukrainos ponia, dabar jaučiasi galinti šiek tiek laiko praleisti Kijeve, tačiau toli gražu nėra aišku, kad prezidento šeima nebėra rusų taikinys.
„Kai pamatai jų įvykdytus baisius nusikaltimus, pagalvoji, kad galbūt jie tikrai ką nors gali“, – sako O. Zelenska. Todėl ji negali pasakyti, kur dabar gyvena.
„Žinoma“, – sako ji, negalinti gyventi su vyru, bet dabar jie bent jau susitinka. Pirmąjį jų susitikimą po visų tų savaičių ji apibūdina paprastai.
„Mes apsikabinome, pasisveikinome ir paklausėme vienas kito, kaip sekasi. Vaikai buvo čia ir kurį laiką prie jo prilipo. Dabar mes matome vienas kitą ir jie gali fiziškai paliesti savo tėtį, tai šiek tiek palengvina viską", – kalbėjo Ukrainos prezidento žmona.
Vėliau, Zelenskai pozuojant nuotraukai, prezidentas pasirodo netoliese su dokumentais ir jį lydinčiais kareiviais, skubančiais į susitikimą. Jis nustoja persimesti keliais žodžiais su žmona ir trumpai pabučiuoja. Kai jis atsitraukia, jie akimirką laiko vienas kitą už rankų, o tada jis vėl keliauja. Tai yra toks trumpalaikis kontaktas, kurį jie turi dabar.
„Tikėjomės, kad netrukus galėsime pamatyti vienas kitą daugiau, bet kol kas nematau tokios galimybės“, – sako ji.
Kol Putino karas tęsiasi, jos šeimai, kaip ir milijonams kitų ukrainiečių šeimų, lemta likti padalintai į dvi dalis.
19.40 | Rusai keliomis kryptymis šturmavo Severodonetską
Kol pačiame Severodonetske vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijos rasistai nusitaikė į šalia jo esančius miestelius ir kaimus.
Generalinio štabo teigimu, Ukrainos kariai atmušė šturmą Sirotino kryptimi, tačiau Metelkino rusams kartais sekasi.
19.10 | Volodymyras Zelenskis: „Ukraina neabejotinai laimės“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Ukraina neabejotinai laimės“ per darbo kelionę į pietinį Mykolaivo miestą, tęsiantis nenumaldomoms kovoms šalies rytuose.
Prezidentas įteikė medalius ir pozavo asmenukėms su kariais požeminėje slėptuvėje, rodoma jo oficialioje „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, rašo theguardian.com.
„Mūsų drąsūs vyrai. Kiekvienas iš jų dirba nepriekaištingai, – sakė jis. – Tikrai atsilaikysime! Mes tikrai laimėsime“.
Kovo pradžioje Rusijos pajėgos pasiekė Mykolaivo pakraštį, bet vėliau buvo nustumtos atgal į rytinius ir pietinius regiono pakraščius, kur tęsiasi įnirtingos kovos.
17:56 | Ukraina neigia Rusijos melagienas apie pensijas
Pirmuoju melu yra tai, kad pensijas gali gauti tik tie Ukrainos gyventojai, kurie yra Ukrainoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Rusijos propaganda paskelbė melagienas apie ukrainietiškos pensijos mokėjimus užsienyje, visų pirma, kad pensijas gali gauti tik tie, kurie yra Ukrainoje. Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
Rusijoje taip pat sklinda melagiena, kad pinigai dingsta, jei pensininkai anksčiau juos gaudavo Ukrainos pašte, o dabar išvyko iš šalies.
„Lėšos niekur nedingo. Jei esate užsienyje ir norite gauti mokėjimus ateityje, turite pakeisti lėšų gavimo būdą ir pervesti mokėjimus į kortelę", – aiškinama, ką daryti tokiu atveju.
Jei asmuo neturi kortelės, o užsienio bankai reikalauja pažymos atsidaryti sąskaitą, patariama kortelę išsiimti nuotoliniu būdu, per banką, kurio paslaugomis žmogus naudojosi anksčiau. Paprastai kliento autentiškumas patvirtinamas video skambučiu.
Anksčiau Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija perspėjo, kad socialiniuose tinkluose platinamas netikras laiškas, kurio tikslas – surinkti duomenis apie šauktinių amžiaus absolventus.
17:29 | Naujausia karo Ukrainoje prognozė: militarizuota siena arba ramybė
JAV ir jų sąjungininkės ruošiasi užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje. Dar prieš Rusijos karą vasarį JAV prezidento Joe Bideno administracija svarstė galimybę, kad karas Ukrainoje peraugs į užsitęsusį konfliktą, paskelbė „The Washington Post“, remdamasis aukšto rango šaltiniu JAV valstybės departamente.
Jungtinės Valstijos tikisi, kad naujų ginklų tiekimas Ukrainai, sankcijos ir Rusijos diplomatinė izoliacija gali pakreipti karo eigą ir leisti diplomatiniaus būdais užbaigti karą.
Net jei tai neįvyks iš karto, Vašingtonui svarbu užtikrinti, kad Rusija neužimtų Ukrainos, nes priešingu atveju tai gali ją paskatinti imtis karinės agresijos prieš kitas kaimynes ar net NATO nares. JAV ir jų sąjungininkės ruošiasi užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje.
„Mums rodikliu yra tai, kad Rusijos sugebėjimas pasiekti maksimalių tikslų bus itin nepalanku JAV, labai bloga išeitimi mūsų partneriams ir sąjungininkams ir ne mažiau bloga visam pasauliui“, – pridūrė Valstybės departamento atstovas.
„The Washington Post“ kalbinti šaltiniai ir analitikai mano, kad karas Ukrainoje gali peraugti į žemo intensyvumo konfliktą arba baigtis kaip 1950–1953 m. Korėjos karas – be formalios pabaigos ir susiformavus militarizuotai sienai su okupuota Ukrainos teritorija.
Nors anksčiau atrodė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms baigiasi amunicija ir dėl to keičiasi karo trajektorija, dabar naujos žadėtos Vakarų ginklų sistemos atvyksta, tačiau per lėtai ir jų nepakanka, kad būtų užkirstas kelias Rusijai laipsniškai, bet nepertraukiamai grobti Ukrainos žemes Donbase.
16:52 | Buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo vadovas įvardijo, kokiu atveju Putinas gali pulti Lenkiją ir Baltijos šalis
Buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislavas Kozei įvardijo, kokiu atveju Putinas galėtų pulti Lenkiją ir Baltijos šalis. Jis taip pat nurodė, kad Lenkija gali perimti oro gynybą virš Vakarų Ukrainos, jei tęsis tam tikrų teritorijų apšaudymai.
Tai interviu wiadomosci.onet.pl pareiškė brigados generolas, buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislavas Kozei.
Jei Rusija ir toliau apšaudys su Lenkija besiribojančius Ukrainos regionus, tai Varšuva gali perimti oro gynybą virš vakarinių regionų, mano lenkų generolas.
Kalbėdamas apie Ukrainos ir Rusijos Federacijos techninę įrangą, lenkų generolas pažymėjo, kad, palyginti su karo pradžia, ukrainiečiai turi daug modernios karinės technikos iš Vakarų. Rusai šiuo atveju pralaimi, nes naudoja pasenusią, sovietinę ar posovietinę techniką. Tačiau kiekybiškai, akivaizdu, Rusijos Federacija vis dar kelia rimtą grėsmę.
Apibūdindamas oro saugumo situaciją Ukrainoje, Kozei neatmeta priešraketinės gynybos galimybės vakariniuose regionuose, atsižvelgiant į tai, kad raketų smūgiai yra arti Lenkijos sienos.
„Turime argumentų, kad galėtume suteikti prevencinį apsaugą ir informuoti apie tai Rusiją. Jei ji nenustos atakuoti mūsų sienos tolimojo nuotolio raketomis, tai vieną dieną galime įvesti priešraketinę gynybą virš Vakarų Ukrainos", – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad Rusija jau pralaimėjo karą politiniu ir strateginiu lygmeniu. Kartu S. Kozei neabejoja, kad Rusija paliks karą Ukrainoje aiškiai susilpnėjusi.
„Sumažės jos strateginiai pajėgumai, smarkiai pablogės pozicijos tarptautinėje arenoje, o rusų pragyvenimo lygis smarkiai kris. Šia prasme galime sakyti, kad Rusija pralaimi šį karą“, – sakė Kozei.
Kozei taip pat pažymėjo mūšio dėl Donbaso svarbą.
„Jo rezultatas gali būti lemiamas tiek Ukrainos, tiek Baltijos šalių ir Lenkijos ateičiai. Galimas Putino karių puolimas prieš Lenkiją ir Baltijos šalis nėra politinė fikcija, labai tikėtina situacija, kuri gali susidaryti.
Bet tik tuo atveju, jei Rusijos Federacija iškovos visišką pergalę prieš Ukrainą. Kremlius pergalę mato taip: pergalė Donbase, sėkmingas Odesos puolimas, visų pietų užkariavimas, Zelenskio pašalinimas ir prorusiškos vyriausybės sukūrimas (pagal Lukašenkos pavyzdį). Jei Rusijos Federacijai pavyktų, situacija būtų labai pavojinga. Euforijos dėl pergalės bangoje Rusijos žmonės atkakliai neš naštą, ypač susijusią su sankcijomis. Ir jis bus pasirengęs „pribaigti Vakarus“, – sako Kozei.
16:30 | ES: Rusija kelia bado pavojų pasauliui
Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.
„Mes pasirengę dirbti su Jungtinėmis Tautomis ir savo partneriais, kad užkirstume kelią nepageidaujamam poveikiui pasauliniam maisto saugumui“, – rašo J. Borrellis straipsnyje savo oficialiame tinklaraštyje.
Grūdų eksporto vertimas ginklu ir naudojimasis tuo „šantažuojant visus, kas nepritaria agresijai“ Ukrainoje, yra „sąmoningas politinis Rusijos pasirinkimas“, sakė ES diplomatijos vadovas.
„Rusija pavertė Juodąją jūrą karo zona, blokuoja grūdų ir trąšų gabenimą iš Ukrainos, bet taip pat... taiko kvotas ir mokesčius savo grūdų eksportui“, – pažymėjo jis.
ES įvestos sankcijos „nedraudžia Rusijai eksportuoti jokios žemės ūkio produkcijos, mokėjimo už tokį Rusijos eksportą ar aprūpinimo sėklomis, jei nedalyvauja“ į sankcijų sąrašus įtraukti fiziniai ar juridiniai asmenys, sakė J. Borrellis.
„Puikiai suprantame, kad dėl šio [sankcijų] klausimo vyksta „naratyvų kova“, – rašė jis. Jo teigimu, būtina leisti Ukrainai atnaujinti savo eksportą laivais.
„Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su JT, o ES ir jos šalys narės yra pasirengusios atlikti savo dalį būtinų veiksmų šiam tikslui pasiekti“, – nurodė J. Borrellis.
„Tikimės, kad artimiausiomis dienomis bus galima rasti sprendimą. To nepadarius gali kilti pasaulinė maisto katastrofa“, – įspėjo jis.
16:18 | Vokietija tiria kelis šimtus galimų karo nusikaltimų Ukrainoje
Vokietijos policija šeštadienį paskelbė tirianti kelis šimtus galimų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant jų sąsajas su politikais ir karininkais. Iki šiol gautų pranešimų skaičius yra triženklis, sakė federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Muenchas laikraščiui „Welt am Sonntag“.
Tyrimas apima ne vien įtariamus karo nusikaltimų vykdytojus, bet ir politikus bei karininkus, nurodė jis.
„Tai sunkiausia mūsų tyrimo dalis, sudėtingas dėlionės dėliojimas“, – sakė H. Muenchas.
„Mūsų aiškus tikslas yra identifikuoti už žiaurius nusikaltimus atsakingus asmenis, savo tyrimais įrodyti jų veiksmus ir patraukti juos atsakomybėn“, taip pat ir Vokietijoje, pridūrė jis.
Šalis taiko visuotinės jurisdikcijos principą, sudarantį sąlygas užsienio valstybėms persekioti už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur šie nusikaltimai buvo įvykdyti. Tačiau „tai gali užtrukti“, nes su karu Ukrainoje susiję tyrimai vos pradėti, sakė H. Muenchas.
BKA vykdyti tyrimus padeda kitos institucijos, tarp jų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba, pavyzdžiui, įrašiusi rusų karių pokalbius radijo ryšiu. Pasak H. Muencho, vokiečių tyrėjų gali būti nusiųsta į Ukrainą, bet jiems tokiu atveju reikėtų tarptautinio mandato.
Jungtinių Tautų Ukrainos komisija trečiadienį patvirtino gavusi daug pareiškimų dėl Rusijos pajėgų vykdomų teisių pažeidimų, bet nurodė, kad dar per anksti pasakyti, ar jie laikytini karo nusikaltimais.
16:09 | Karo ekspertas papasakojo, kas nutiks prieš Baltarusijos kariams puolant Ukrainą
Vis dažniau pasisakoma apie tikimybę, kad Baltarusija ruošiasi pulti Ukrainą. Karo ekspertas sako, kad prieš sausumos invaziją į Ukrainą iš Baltarusijos pusės vyks stiprūs raketų iš oro smūgiai.
Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas portalui nv.ua išvardijo galimą Baltarusijos puolimo chronologiją.
Anot jo, prieš sausumos invaziją tikėtinas stiprus raketų iš oro smūgis. Tada, jei įmanoma, eina artilerija, o galiausiai į priekį žengia kariuomenė.
„Kariai jau eis po aviacijos ir raketų priedanga. Turime su kuo „susitikti“ ir raketas, ir aviaciją, ir karius“, – sakė ekspertas.
Kalbant apie raketų smūgius, kaip pažymėjo Ždanovas, Ukrainos oro gynybos sistema stengsis visomis išgalėmis atremti iš Baltarusijos skrendančias raketas.
„Ir sausumos pajėgos lems didžiąją dalį invazijos“, – aiškino ekspertas.
Kaip pranešė UNIAN, birželio 17 dieną Ždanovas pareiškė, kad jeigu Aleksandras Lukašenka išdrįs pulti Ukrainą, keturiems regionams – Voluinei, Rivnei, Ternopiliui ir Lvovui – grės kariniai veiksmai.
15:28 | Borisas Johnsonas užstoja Ukrainą: jie „nusipelnė“ turėti 2023 metų „Euroviziją“
Jungtinės karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad ukrainiečiai „nusipelnė“ savo šalyje surengti 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą po to, kai Europos transliuotojų sąjunga pareiškė, kad JK gali surengti konkursą, vietoj šių metų nugalėtojų, skelbia BBC.
„Euroviziją“ laimėjo ukrainiečiai. Žinau, kad turėjome fantastišką pasirodymą, kad užėmėme antrąją vietą, ir norėčiau, kad konkursas vyktų mūsų šalyje. Tačiau faktas yra toks: jie (Ukraina) laimėjo ir nusipelnė ją turėti“, – sakė Johnsonas grįžęs iš Kijevo.
„Tikiu, kad jie (Ukraina) gali surengti konkursą ir, manau, kad turėtų. Mano nuomone, Kijevas ar bet kuris kitas saugus Ukrainos miestas būtų fantastiška vieta „Eurovizijai", – pridūrė Didžiosios Britanijos premjeras, jį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
14:38 | Ukrainiečiai atsisveikina su kare žuvusiu aktyvistu R. Ratušnu
Šimtai ukrainiečių šeštadienį susirinko vienuolyne Kyjivo centre į 24 metų aktyvisto, žuvusio per kovas su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje, laidotuves. Romanas Ratušnas, gerai žinoma Ukrainos 2014 metų proeuropietiškos revoliucijos figūra, žuvo birželio 9 dieną netoli Iziumo rytiniame Charkivo regiono.
Jo laidotuvių apeigos vyksta Šv. arkangelo Mykolo vienuolyne. Keturi kariai įnešė R. Ratušno karstą, velionį pasveikino minia, kurioje buvo daug kariškių. Karstas buvo padėtas prie įėjimo į vienuolyną. Į ceremoniją susirinkę šimtai žmonių atsinešė gėlių, Ukrainos vėliavų.
14:28 | V. Zelenskis pirmąkart nuo karo pradžios apsilankė nuniokotame Mykolajivo mieste
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų.
V. Zelenskio biuras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis apžiūri smarkiai apgadintą daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir susitinka su vietos pareigūnais.
„Prezidentas apžiūrėjo Mykolaivo regiono valstybės administracijos pastatą, kuris buvo sugriautas Rusijos pajėgų raketos smūgio metu“, – priduriama jo biuro pranešime.
Volodymir Zelenskyy arrived in #Mykolaiv pic.twitter.com/yjUb1JQxo9
— NEXTA (@nexta_tv) June 18, 2022
13:30 | Pranešama, kad apšaudymo metu 77 kalnakasiai įstrigo anglies kasykloje
BBC skelbia, kad pranešama, kad Ukrainos apšaudymo metu 77 kalnakasiai įstrigo anglies kasykloje Donecko srityje Rytų Ukrainoje po to, kai kasykloje buvo nutrauktas elektros tiekimas, praneša „Reuters“, remdamasi Rusijos valstybine naujienų agentūra RIA.
„Dėl [Ukrainos pajėgų] apšaudymo Zasyadko kasykloje Donecke buvo nutraukta elektros tiekimas, 77 kalnakasiai liko po žeme“, – praneša separatistinio regiono teritorinės gynybos padaliniai. BBC negali patikrinti šio pranešimo, o Ukrainos valdžia nesulaukė jokios reakcijos.
12:27 | D. Arachamija: Ukraina gali atnaujinti derybas su Rusija rugpjūčio pabaigoje
Ukraina gali atnaujinti derybas su Rusija iš stipresnių pozicijų rugpjūčio pabaigoje, po Ukrainos pajėgų kontrpuolimo kai kuriuose ruožuose. Tai radijo stočiai „Amerikos balsas“ pareiškė Ukrainos derybų delegacijos vadovas, „Liaudies tarno“ frakcijos šalies parlamente pirmininkas Davidas Arachamija.
„[Derybos galėtų būti] rugpjūčio pabaigoje. Mes nenorime dalytis savo planais su rusais, nes jie gali tai pamatyti atviruose šaltiniuose, bet manau, kad mes kai kuriose vietose surengsime kontrpuolimo operaciją“, – teigė jis.
Kartu jis pabrėžė, kad minimalų susitarimą su Rusija būtų galima svarstyti, jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvytų Rusijos kariuomenę iš šalies teritorijos arba ji pati pasitrauktų į pozicijas, kuriose buvo iki vasario 24 d.
11:55 | Rusija paleido medikę, nufilmavusią karo siaubą Mariupolyje
Rusijos pajėgos penktadienį paleido garsią ukrainiečių greitosios pagalbos medikę, kurios Mariupolyje nufilmuotą medžiagą iš apgulto miesto slapta išvežė naujienų agentūros AP komanda.
Julija Pajevska, Ukrainoje vadinama Taira, prieš tris mėnesius Mariupolio gatvėje buvo paimta į nelaisvę. Ši medikė prie kūno tvirtinama kamera įrašė 256 gigabaitus medžiagos apie savo komandos pastangas gelbėti sužeistuosius, įskaitant rusų ir ukrainiečių karius.
Dviejų savaičių medžiagą ji perdavė AP komandai – paskutiniams Mariupolyje buvusiems tarptautiniams žurnalistams. Vienas jų kovo15 dieną su medžiaga pabėgo. Kovo 16-ąją Tairą ir jos kolegą rusų pajėgos paėmė į nelaisvę. Tai nutiko tą pačią dieną, kai rusams smogus teatrui miesto centre žuvo maždaug 600 žmonių.
11:52 | Britų žvalgyba: Rusija „humanitariniais“ koridoriais deportuoja Severodonecko gyventojus
Britų žvalgyba praneša, kad Rusija vienašališkai paskelbė vadinamuosius „humanitarinius“ koridorius, neva skirtus ukrainiečių evakuacijai iš Severodonecko. Miesto gyventojai jais deportuojami gilyn į laikinai okupuotą teritoriją. O tokie veiksmai leidžia manipuliuoti kovos veiksmų zonos erdve.
„Nuo birželio 14 d. Rusijos ir separatistų pareigūnai teigia, kad bando sukurti humanitarinius koridorius civiliams gyventojams evakuoti iš Severodonecko. Rusija turi precedentą, kai tiek anksčiau per kampaniją Ukrainoje, tiek Sirijoje vienašališkai paskelbtus „humanitarinius“ koridorius naudojo kaip mechanizmą manipuliuoti kovos erdve ir prievarta perkelti gyventojus“, – teigė britų žvalgyba.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 18 June 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) June 18, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/811YhLUVp2
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/rskM8TlJYP
11:33 | Merkel paskelbė galinti būti „taikia tarpininke“ tarp Maskvos ir Kyjivo
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė esanti pasirengusi tapti „taikia tarpininke“ tarp Maskvos ir Kyjivo, skelbia portalas Meduza. A. Merkel neatmeta, kad būtent ji ateityje galės būti mediatore „taikiai sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą“.
Apie tai A. Merkel kalbėjo interviu „RedaktionsNetzwerk Deutschland (RND)“, bet patvirtino, kad šiuo metu apie tai nėra diskutuojama.
Prieš pasitraukdama iš politikos 2021 metais A. Merkel sakė, kad bandė užkirsti kelią Ukrainos krizei, bet nepavyko. „Viena vertus, Putinas nebebuvo pasirengęs Normandijos formato viršūnių susitikimams. Kita vertus, man nepavyko lygiagrečiai Normandijos formatui sukurti papildomo diskusijų formato Rusijai ir Europai apie Europos saugumo tvarką“, – sakė ji.
Tuo pat metu A. Merkel sakė nemananti, kad Kremlius laukė, kol ji paliks Vokietijos kanclerės postą, kad galėtų pradėti karą Ukrainoje.
11:20 | Vokietijos lyderis: būtina toliau kalbėtis su V. Putinu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) neseniai sakė, kad O. Scholzas ir E. Macronas nieko nepasiekė ir tik legitimizuoja Rusijos lyderį.
„Absoliučiai būtina kalbėtis su Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – sakė O. Scholzas vokiečių naujienų agentūrai DPA kitą dieną po to, kai jis, E. Macronas, Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) Kyjive surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Reikia, kad su juo kalbėtųsi tam tikros šalys, tam tikri lyderiai, ir būtina, kad jie kalbėtų aiškiai“, – sakė O. Scholzas.
10:41 | Rusijos valstybinė televizija parodė du į nelaisvę paimtus amerikiečius
Rusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos. JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį sakė nežinantis, kur yra drauge su Ukrainos pajėgomis kovoję savanoriai, JAV kariuomenės veteranai Alexander'as Drueke'as (Aleksandras Driukas) ir Andy Huynhas (Endis Hvinas).
Dingę amerikiečiai, įskaitant trečią asmenį, vadinamą buvusiu JAV jūrų pėstininkų kapitonu, yra tarp savanorių iš JAV, daugiausia buvusių kariškių, prisidėjusių prie Ukrainos pajėgų kovos. Kiek iš viso amerikiečių yra nuvykę kovoti Ukrainoje, nežinoma. Penktadienį vakare Rusijos žurnalistas Romanas Kosarevas, dirbantis valstybinėje televizijoje RT, platformoje „Telegram“ paskelbė A. Drueke'o vaizdo įrašą.
„Mama, noriu tik pasakyti tau, kad esu gyvas ir tikiuosi kuo greičiau sugrįžti namo“, – sėdėdamas lyg ir kažkokiame biure sako kariškiais drabužiais vilkintis A. Drueke'as. „Mano linkėjimai Diseliui, myliu jus“, – sako jis ir trumpą įrašą užbaigia mirktelėjimu. Pranešimuose Jungtinėse Valstijose nurodoma, kad Diselis yra A. Drueke'o šuo.
RT savo oficialiu „Telegram“ kanalu taip pat paskelbė interviu su A. Huynhu. Jis sakė, kad drauge su A. Drueke'u „dalyvavo kovos veiksmuose prieš rusų karius“ netoli Ukrainos Charkivo rajono. Pasak A. Huynho, jiedu atsitraukė ir daug valandų slėpėsi, o paskui pasidavė rusų kariams. Abu amerikiečiai taip pat matomi ir kituose RT įrašuose – jie kamerai prasta rusų kalba sako, kad yra „prieš karą“. Aplinkybės, kuriomis jie abu kalbėjo, nėra visiškai aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko.
10:18 | Ukraina skelbia, kad žuvo apie 33 300 Rusijos karių
Ukraina skelbia, kad nuo karo pradžios jau žuvo apie 33 350 Rusijos karių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Skelbiama, kad rusai neteko 1 456 tankų, 3 573 šarvuotųjų kovos mašinų, 739 artilerijos sistemų, 233 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 180 sraigtasparnių, 594 dronų, 129 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 513 automobilių, 55 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
09:52 | Ukrainos karo ekspertas įspėja dėl Baltarusijos: „Tai pagrindinė grėsmė – jie tikrai ruošiasi karo protrūkiui Ukrainoje“
Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas įsitikinęs, kad iš Baltarusijos Ukrainai kyla reali grėsmė. Pasak jo, Baltarusija ir toliau vilkina invaziją į Ukrainą, tačiau jau dabar aišku, kad ji ruošiasi karui, rašo jis portale NV.
„Visi tie pasirengimo karui veiksmai, kuriuos atlieka Lukašenka, deja, neturėtų būti traktuojami kaip dulkių mėtymas Putinui į akis. Lukašenka kelia įtampos laipsnį, o ignoruoti ir sakyti, kad šis žaidimas yra visiškai neįmanomas, jau dabar neįmanoma“, – pažymėjo ekspertas.
O. Ždanovas įsitikinęs, kad iš Baltarusijos Ukrainai kyla reali grėsmė. „Kalbame apie tai, kad Lukašenka, galbūt, viena vertus, ir toliau vilkina laiką, kada reikia duoti įsakymą invazijai, bet tuo pačiu Baltarusija tikrai ruošiasi karui. Tai pagrindinė grėsmė – jie tikrai ruošiasi karo protrūkiui Ukrainoje“, – kalbėjo karo ekspertas O. Ždanovas.
09:17 | Rusijos oro desanto kariuomenės vadas atleistas iš pareigų dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių
JAV Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad Rusijos oro desanto kariuomenės vadas generolas pulkininkas Andrejus Serdiukovas atleistas iš pareigų dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių. Karo ekspertai tai pranešė remdamiesi savo šaltiniais. Manoma, kad A. Serdiukovas vadovavo Krymo užgrobimo operacijai 2014 metais. Vėliau jis tapo Rusijos karinės grupuotės Sirijoje vadu.
„A. Serdiukovas laikomas atsakingu už mažą Rusijos oro desanto kariuomenės dalinių efektyvumą ir didelį desantininkų aukų skaičių, ypač per pirmąsias operacijas prie Kyjivo“, – skelbia karo ekspertai. Pasak ISW šaltinių, vietoj A. Serdiukovo paskirtas dabartinis Rusijos centrinės karinės apygardos štabo viršininkas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis, kilęs iš Donecko srities.
„Tolesni Rusijos aukšto rango karininkų atleidimai ir galimi vidaus valymai tikriausiai dar labiau pablogins vadovavimo ir kontrolės galimybes bei sumažins pasitikėjimą Rusijos karininkais“, – praneša karo ekspertai.
09:10 | Ukraina ginčys sprendimą neleisti jai rengti kitų metų „Eurovizijos“
Ukraina penktadienį pasmerkė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) sprendimą saugumo sumetimais, dėl Rusijos invazijos, atimti iš jos teisę surengti kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursą.
„Reikalausime pakeisti sprendimą, nes manome, kad galėsime įvykdyti visus įsipareigojimus... Reikalaujame papildomų derybų dėl „Eurovizijos-2023“ surengimo Ukrainoje“, – sakoma ukrainiečių kultūros ministro Oleksandro Tkačenkos pareiškime.
08:12 | Virš Odesos srities buvo numuštos dvi sparnuotosios raketos
Naktį iš penktadienio į šeštadienį virš Odesos srities buvo numuštos dvi sparnuotosios raketos, skelbia UNIAN.
Pasak Odesos ginkluotųjų pajėgų pirmininko Serhiy Bratchuk, raketos buvo paleistos iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos.
08:10 | Ukrainos įstojimas į ES gali užsitęsti dešimtmečius
Europos Sąjunga gali nuspręsti, kad Ukrainai dabar ne laikas prisijungti prie ES.
„Nors dauguma Europos šalių tvirtai remia Ukrainą ir vienaip ar kitaip padėjo Zelenskiui jo pastangose kariauti, toli gražu neaišku, ar jo noras bus išpildytas... Gali praeiti metai, net dešimtmečiai, kol tai taps realybe“, – skelbiama CNN.
07:50 | Rusai sutelkia jėgas trimis kryptimis, po smūgių išvedė kelis karinius dalinius
Rusija dėl triuškinančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių iš Ukrainos išvedė kelis karinius dalinius, per parą buvo sunaikinta daugiau nei 30 vienetų rusų technikos, rašo UNIAN.
Ukrainos generalinio štabo teigimu, dabar rusai sutelkia jėgas trimis kryptimis: slavų, Sjevjerodonecko ir Bachmuto – šiose srityse tęsiasi įnirtingi mūšiai. Netoli Gornio, Berestovojės ir Kodemos, patyręs nuostolių, priešas pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas.
Dėl veiksmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų 1-ojo armijos korpuso 11-ojo atskirojo motorizuotųjų šautuvų pulko daliniai patyrė didelių nuostolių ir buvo išvesti iš kovos zonos, kad būtų atkurtas kovinis pajėgumas.
07:40 | Ukrainos pajėgos pradeda kontrpuolimą į šiaurės vakarus nuo Izyumo
JAV Karo studijų institutas (ISW) praneša, kad Ukrainos pajėgos pradeda kontrpuolimą į šiaurės vakarus nuo Izyumo, siekdamos nukreipti Rusijos kariuomenę iš Slovjansko ir nutraukti okupantų tiekimo linijas, rašo UNIAN.
07:18 | Rusija pradėjo raketų ataką prieš Kremenčuką
Pasak Poltavos srities ginkluotųjų pajėgų vadovo Dmitrijaus Lunino, į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą ir kitus infrastruktūros objektus skrido 6-8 rusiškos raketos, skelbia UNIAN. D. Luninas pažadėjo detales papasakoti vėliau.
07:07 | Norvegija įvedė naujas sankcijas Rusijai ir Putino režimo šalininkams
Norvegija įvedė naujas sankcijas Rusijai ir Putino režimo šalininkams. Jomis siekiama apriboti Rusijos Federacijos galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą. Visų pirma kalbame apie žalios naftos ir kitų naftos produktų importo iš Rusijos draudimą, skelbia UNIAN.
„Palaikome ES dėl sankcijų Rusijai, kad išlaikytume spaudimą šalies valdžiai ir jos elitui. Dabar uždraudžiame importuoti naftą, kuri jūra gabenama iš Rusijos į Norvegiją“, – sakė užsienio reikalų ministrė Aniken Huitfeldt.
06:40 | Putinas – apie sankcijas Rusijai: pareiškė, kad yra „beprotiškos ir neapgalvotos“
Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, yra „beprotiškos ir neapgalvotos“, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia BBC.
Kalbėdamas per forumą Sankt Peterburge, jis sakė, kad esą „ekonominis žaibinis karas su Rusija nuo pat pradžių neturėjo jokių šansų pasisekti“. Jis teigė, kad apribojimai buvo „daugiau žalingi“ esą juos įvedusiems asmenims.
06:10 | Kuleba: kas pakeistų karo su Rusija eigą?
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasidalijo savo vizija, kas galėtų pakreipti karo su Rusija eigą. Naujienų agentūra UNIAN rašo, kad turėdama pakankamai paramos, Ukraina galėtų ir sustabdyti Rusijos puolimą, ir atgauti daugiau savo teritorijos. Būtent užsienio ginklai suteiks Ukrainai galimybę pakreipti įvykių eigą savo naudai.
„Posūkio taškas įvyks, kai mūsų ginkluotosios pajėgos, naudodamos vakarietiškas daugkartinio paleidimo raketų sistemas, sunaikins Rusijos artileriją ir pasuks įvykių eigą Ukrainos naudai visoje fronto linijoje. Po to mūsų kariai sieks atkovoti žemės plotus, priversdami rusus šen bei ten atsitraukti“, – sako šalies užsienio reikalų ministras leidiniui „Foreign Affairs“.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad siekiant nutraukti karą šalių lyderiams „absoliučiai būtina“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sutikti derėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai bus priverstas rinktis, ar atiduoti užgrobtus pietus, ar Donbasą, mano Ukrainos užsienio reikalų ministas Dmytro Kuleba.
► Ukrainos rytuose esantis Lysyčansko miestas penktadienį buvo smarkiai apšaudytas, remdamasi Luhansko srities vadovu Serhijumi Haidajumi rašo „Sky news“. Anot jo, per ataką žuvo daug žmonių, tačiau nenurodė, kiek tiksliai.
► Jungtinė Karalystė planuoja inicijuoti tūkstančių Ukrainos karių mokymo programą, šalies premjerui Borisui Johnsonui nusileidus Kyjive.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.
► Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas netikėtai vėl apsilankė Kyjive ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „The Guardian“.
► Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 4481 civilis, dar 5565 buvo sužeisti, remdamasi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru rašo „Nexta“. Pranešama, kad tarp sužeistųjų yra 284 vaikai.
