Spalis ir lapkritis atliekų tvarkytojams – pats darbymetis. Pasak „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorės Dianos Lubės, šiais mėnesiais iš kapinių išvežama daugiau atliekų nei gegužės–rugsėjo mėnesiais kartu sudėjus.
„Pastebime, jog daugiausia atliekų susidaro likus dviem savaitėms iki Vėlinių ir savaitę po jų“, – komentuoja D. Lubė.
Šiukšlių taip pat padaugėja balandį ir gegužės pradžioje, nes tuomet žmonės aktyviai lankosi kapinėse.
„Skaičuojama, jog artėjant Motinos dienai gyventojai, taip pat kaip ir prieš lapkričio 1-ąją, skuba tvarkyti kapus, todėl kapinėse surenkamų atliekų kiekis šiuo laikotarpiu padaugėja mažiausiai 5 kartus“, – teigia D. Lubė.
Anot D. Lubės, atliekos iš kapinių vežamos pagal iš anksto suderintą grafiką, o Vėlinių laikotarpiu jos vežamos ir papildomai. Būna, jog kai kuriose kapinėse konteineriai prisipildo ypač greitai, tokiais atvejais su atliekų vežėjais galima susisiekti ant konteinerių nurodytais numeriais.
Atsakė, kaip teisingai rūšiuoti
„Ecoservice“ duomenimis, daugiausia kapinėse susidaro mišrių atliekų, antroje vietoje yra žaliosios atliekos, trečioje – pakuočių atliekos. Gyventojai dažniausiai išmeta plastikinius ir stiklinius žvakių indelius, dirbtines gėles ir sudžiūvusius vainikus.
D. Lubė pastebi, kad didžioji kapinėse susidarančių atliekų dalis galėtų būti perdirbamos, jei gyventojai tvarkingai jas rūšiuotų. Rūšiuojant kapinėse svarbiausia atskirti keturių rūšių atliekas: žaliąsias, stiklą, plastiką ir popierių. Likusias reikėtų mesti į buitinių (mišrių) atliekų konteinerius.
Visas kapinėse susidariusias žaliąsias atliekas – pernykščius lapus, spyglius, natūralias gėles – reikėtų mesti į žaliųjų atliekų konteinerius, specialius didmaišius ar aptvertas aikšteles.
„Tą padaryti svarbu, nes jos priduodamos į žaliųjų atliekų aikšteles, kad iš jų būtų pagamintas kompostas, o su popieriaus ar plastiko priemaišomis, jos nebetinkamos kompostui gaminti“, – pabrėžia D. Lubė.
Be to, jei žaliosios atliekos sumetamos į antrinių žaliavų konteinerius, kartais išrūšiuotų popieriaus, plastiko ar stiklo atliekų perdirbti nebeįmanoma.
Rūšiuojant kapinių žvakes, reikėtų atskirti jų dalis. Stiklines žvakides, nesvarbu, su vašku ar ne, gyventojai turėtų mesti į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį.
Iš stiklo ar plastiko indelių, kuriuose buvo žvakės, pirmiausia reikėtų pašalinti vašką. Tuomet švarūs plastikiniai žvakių įdėklai turėtų būti metami į plastiko atliekų konteinerį. Plastikiniai žvakių įdėklai, užteršti išsilydžiusio vaško likučiais, turėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose, nes tokie netinka perdirbti.
Ruošiantis išmesti vainikus ar gėlių kompozicijas, svarbu įsitikinti, ar nėra plastikinių gėlių arba tekstilės detalių – jų negalima perdirbti, todėl jos turėtų būti išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Į mišrių atliekų konteinerį taip pat turėtų patekti gėlių kempinės. Jei dirbtinės gėlės įkomponuotos į kartu su natūraliais augalais sukurtus vainikus, prieš išmetant jos turėtų būti atskirtos.
Metalinį vainiko karkasą, metalinius žvakidžių dangtelius ir kitas metalines detales reikia mesti į stiklo ir metalo rūšiavimo konteinerį.
Ragina keisti įpročius
D. Lubės teigimu, tam, kad atliekų kapinėse apskritai sumažėtų, svarbu į kapines atsinešti mažiau papuošimų arba dirbtinius pakeisti natūraliais.
„Tvarkantiems artimųjų kapus, tikrai verta pasvarstyti, kuo pakeisti labiausiai aplinką teršiančias dirbtines gėles, o vietoje daugybės žvakių į kapines atsinešti po vieną. Po kelių savaičių dirbtinių gėlių puokštės virsta atliekomis, tad tikrai geriau kapus puošti tikrų gėlių ar eglišakių puokštėmis, kurios suyra, sodinti daugiamečius augalus, o vietoje vienkartinių žvakių ant kapo įrengti žibintus, kuriuose užtektų tik pakeisti žvakes“, – teigia D. Lubė.
„Tą, rūpindamiesi aplinka, kasmet daro vis daugiau žmonių. Išrūšiuotų atliekų kiekiai taip pat didėja, tačiau dar yra, kur pasitempti, taip pat būtina nuolat prisiminti pagrindines rūšiavimo taisykles“, – priduria ji.
Tai, kas svarbu iš JŪSŲ "lūpų" neišsprūs, nes JŪSŲ šeimininkas neleidžia.
