Kaip pranešė J. Sabatauskas, susipažinęs su Statistikos departamento duomenimis, jis kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, mat teigė įžvelgiantis pavojingą tendenciją.
„Vyriausybė išimtinai koncentruojasi tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje. O tai reiškia, kad žmonėms laiku nebuvo diagnozuotas liga, nebuvo suteiktas būtinasis gydymas ir kitos medicininės paslaugos“, – Seime kalbėjo jis.
Kaip pabrėžė jis, tokių mirčių Lietuvoje jau skaičiuojama 10 tūkst., o tai, anot parlamentaro, reiškia, kad dėl karantino valdymo trūkumo netekome beveik pustrečio karto daugiau žmonių, nei per tą laiką mirė nuo COVID-19.
„Tokie skaičiai šiurpina. Noriu atkreipti dėmesį, nors šis skaičius skaičiuojamas nuo pirmojo karantino, tačiau kai naujoji valdžia paskelbė naująjį karantiną, ji turėjo žinoti ir žinojo apie fiksuotas daugiau nei 4 tūkst. perteklinių mirčių. Deja, bet skaičiai rodo, kad valdantieji jokių išvadų nepadarė, kadangi nuo to laiko iki dabar perteklinių mirčių skaičius padidėjo papildomais 5 tūkst. atvejų“, – spaudos konferencijos metu teigė J. Sabatauskas.
Ragina Vyriausybę atverti medicinines paslaugas
Jo teigimu, tokia situacija išimtinai susijusi su medicininėmis paslaugomis, kai jos nuo kovo iki gegužės buvo sustabdytos, o vėliau stipriai ribojamos.
„Drįstame teigti, kad tokių šalių kaip Švedija, Danija pavyzdžiai rodo, kad toks pasirinktas kelias buvo klaidingas –medicinines paslaugas galėjome teigti ir išsaugoti didžiąją dalį šių gyvybių. Ypač nerimą kelia, kad arba Vyriausybė nemato šių skaičių, arba nekreipia į juos dėmesio ir išimtinai sprendžia tik karantino valdymo ir vakcinavimo klausimus – atidaryti parduotuves ar ne, atidaryti judėjimą ar ne, skirti paramą verslui ar ne“, – aiškino parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad Vyriausybė turėtų kuo greičiau „atkimšti“ medicininių paslaugų „kamštį“ tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių ligų, įsisenėjusių problemų tam, kad būtų išvengta tolimesnio perteklinių mirčių skaičiaus didėjimo.
Pagal perteklines mirtis – lyderiai Europoje
Pateikęs savo atliktą analizę, kaip Lietuva pagal perteklinių mirčių skaičius atrodo Europoje, buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. dr. Gediminas Černiauskas konstatavo, kad situacija yra sudėtinga ir gana liūdnoka.
„Jei palygintume visas Europos Sąjungos valstybes pagal tą patį kriterijų – kiek mirčių praeitais metais padidėjo, lyginant su 2019 m., Lietuva yra trečia nuo galo. Blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija, o tokios šalis kaip Švedija, kurią mūsų valdantieji praeitų metų pavasarį šaipėsi kaip blogiausio pavyzdžio, turi 2 kartus geresnį rezultatą. Seimo narys taip pat minėjo Daniją, kur rezultatas dar geresnis“, – sakė jis.
Anot G. Černiausko, priežasčių, kodėl atsiliekame, galima įžvelgti nemažai. Viena pagrindinių – tai, kad dėmesys buvo neproporcingai koncentruotas tik į izoliavimą, draudimus, o ne žmonių gydymą.
„Vis tik kai yra liga, tai žmogus išgyja ne dėl draudimų, o pastangų jį gelbėti. Priežasčių yra ir daugiau. Bet visgi skaudu, kad iki šiol oficialaus atsakymo iš ekspertų, valstybinių institucijų, kodėl įvyko, taip, kaip įvyko, kas lėmė tuos 9 tūkst., ką buvo galima padaryti geriau, mes neturime“, – konstatavo jis.
Fiksuota daugiu jaunų žmonių mirčių
Kartu pranešėjas nurodė, kad parlamentaro J. Sabatausko iniciatyva buvo užsakytas tyrimas Seimo kanceliarijos ir informacijos departamente, kaip buvo valdomas COVID-19 medicininių paslaugų teigimo aspektu kitose ES valstybėse.
„Kas iš tyrimo matyti, kad draudimų teikti paslaugas įstaigoms, kas buvo padaryta Lietuvoje, nedarė nė viena iš analizuotų 15 ES valstybių. Taigi draudimas gydyti akivaizdžiai buvo originalus sprendimas Lietuvoje“, – teigė G. Černiauskas.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad turimų duomenų pagrindu galima teigti, jog stipriai išaugo jaunų žmonių mirtys: „Jauni žmonės, kaip žinome, nelabai serga COVID-19, o jei ir serga, nelabai miršta nuo šios ligos. Nuo ko jie mirė, aiškumo nėra. Vyriausybės samdomi ekspertai kaip ir dalinai bando tą problemą ignoruoti praėjusių metų gruodį sugalvoję naują mirčių nuo COVID-19 apibrėžimą. Pagal kurį, jei tu sirgai COVID-19 ir numirei, nesvarbu nuo ko, tai kaip ir kovidas čia kaltas.“
Anot jo, šiuo metu problema tik daugiau maskuojama, o neturint praėjusių metų analizės negalima tobulinti darbo ir šiais metais.
