Pokalbis su M. Dubnikovu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ar mes, lietuviai, iš visų europiečių mokame brangiausiai už maistą? Skelbta, kad balandžio mėnesį maisto produktai pabrango 22 procentais. Kodėl pas mus brangiausiai tenka mokėti už maistą?
Aš sakyčiau, kad maistas galbūt nėra pats brangiausias, bet pokytis, kiek keitėsi per trumpą laiką, yra iš tiesų vienas didžiausių arba didžiausias Europoje. Priežastys yra tos pačios – mes nepatyrėme kovido sukrėtimų, kas reiškia, kad žmonės gavo didesnius atlyginimus, turėjo daugiau pajamų ir yra linkę mokėti. Ir atėjus karui, tą augimą lemia žaliavų brangimas.
Tai tos dvi priežastys yra, kad per kovidą tiek verslas, tiek visuomenė nepatyrė sukrėtimo ir kad atėjome į karą. Tai lemia kainų augimą. Žmonės iš tiesų turi pinigų, nes paskutinius 6 metus algos augo dviženklėmis sumomis ir turėdami tuos pinigus jie nori juos leisti.
Kai kurie ekonomistai mano, kad prekybininkai arba perdirbėjai yra liaudiškai kalbant „užsidėję“ per didelę maržą ir dėl to maistas pas mus brangsta labiau nei kitose valstybėse. Yra tame tiesos?
Aš sakyčiau kitaip. Tiesiog dabar prekybininkams nėra poreikio mažinti maržos. Supraskime, jeigu, pavyzdžiui, savikaina padidėjo, maržą išlaikai tą pačią, tai natūralu, kad ir uždirbi dar daugiau, nes procentinis pokytis yra dar didesnis. Tai tiesiog prekybininkai nekeičia savo maržų ir jas išlaiko todėl, nes vartotojai nestabdo, jie toliau vartoja netgi ir prie aukštesnių kainų. Lietuvos žmonės yra linkę išleisti savo pinigus.
Taip pat turime didelę infliaciją. Auga ne tik maisto, bet ir apskritai visos kainos, esame Europos Sąjungos valstybių viršūnėje. Kodėl žiūrint pagal kitas kainas mes irgi esame pirmaujančiose vietose?
Vėlgi tos pačios priežastys. Kovidą išgyvenome, per pandemiją praradome vos 0,1 procento ekonomikos. Tuo tarpu startavome iš labai aukštos pozicijos ir vėl papuolėme į infliaciją, į kurią jau yra papuolusios visos valstybės. Didžioji Britanija, JAV – jos dabar turi didžiausią infliaciją per paskutinius 40 metų.
Mes suprantame, kad degalų kainos kyla, nes tokios yra karo pasekmės ir tokia karo kaina – dėl to galbūt nelabai žmonės ir skundžiasi. Bet paslaugos irgi labai brangsta. Žmonėms sunku suvokti, kad kainos gali taip staigiai keistis.
Grandinė labai paprasta – tas, kas dienos pradžioje yra tiekėjas, dienos pabaigoje yra vartotojas. Jeigu kirpėjas nori kažką nusipirkti vakare, jis turi pakelti kainą, nes jo krepšelis tiesiog pabrango. Ir turime tokią spiralę, kuri įsisuko. Labai gaila, kad ta spiralė sukasi labai greitai. Turime tokią riziką, kad tikrai galime pasimatuoti ir 20 procentų infliaciją.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.