Pasak Kauno klinikų kardiologo, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, pranašiškai dar 1910 m. nuspėjo Nobelio premijos laureatas Robertas Kochas, sakydamas, kad „vieną dieną žmogus taip pat įnirtingai kovos su triukšmu, kaip kovojo su cholera ir maro epidemijomis“.
„PSO vertina, kad senosios Vakarų Europos šalyse kasmet 1 milijonas žmonių miršta dėl patiriamo triukšmo“, – nurodė R. Kubilius.
Neigiamas triukšmo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Profesorius dalinosi, kad ką tik vykusiame Europos kardiologų draugijos kongrese pristatyti du tyrimai priminė apie neigiamą aplinkos triukšmo poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač pacientams, patyrusiems ūminį miokardo infarktą:
- „DECIBEL-MI“ tyrimas atskleidė, kad jaunesnių nei 50 m. asmenų, susirgusių miokardo infarktu (MI), žalingas triukšmo poveikis jų sveikatai buvo reikšmingai didesnis lyginant su nesirgusiaisais.
- Įrodyta, kad miesto triukšmas reikšmingai padidino širdies infarkto išsivystymo riziką jauniems asmenims, turintiems vos kelis ŠKL rizikos veiksnius.
- DECIBEL-MI tyrime dalyvavo 430 Brėmene (Vokietija) gyvenančių 50 metų ir jaunesnių pacientų, kurie dėl ūminio širdies infarkto buvo gydomi ligoninėje. Jų gyvenamosios vietos analizė atskleidė didesnį triukšmo poveikį nei kitose to paties regiono vietovėse.
- Kitame Prancūzijos mokslininkų pristatytame tyrime analizuoti 864 pacientų, hospitalizuotų dėl ūminio infarkto duomenys. Tyrėjai apskaičiavo, kad didžiųjų širdinių komplikacijų dažnis proporcingai didėjo padidėjus 10 dB naktiniam triukšmui, nepriklausomai nuo oro taršos, socialinio ir ekonominio lygio ir kitų veiksnių.
Koks triukšmo lygis yra normalus?
„Laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 dB, šnabždesys – 30 dB, įprastinis garsas kambaryje siekia 40 dB (remiantis LR Higienos norma gyvenamojoje patalpoje rekomenduojamas 45 dB), emocingas kalbėjimas kelių žmonių draugijoje – 60 dB, lengvojo automobilio sukeliamas garsas – 70 dB, telefono skambučio – 80 dB, sunkvežimio – 90 dB, roko muzikos skambesys siekia 110 dB, pneumatinio kūjinio perforatoriaus ar besileidžiančio lėktuvo sukeliamas garsas net 120 dB.
PSO pateiktame triukšmo poveikio vertinime nustatyta, kad jau 35 dB garsumo lygis nakties metu sukelia miego fazių pokyčius, didesnį migdomųjų vaistų poreikį, nusiskundimą neišsimiegojus, 42 dB garsumas ankstyvą nubudimą, negalėjimą užmigti, o 50 dB triukšmas sąlygoja arterinės hipertenzijos vystymąsi, tuo tarpu 60 dB garsinis lygis neigiamai veikia psichiką“, – socialiniame tinkle dalinosi R. Kubilius.
