VUL Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojo anesteziologo reanimatologo Rapolo Kuprio aiškinimu, sepsį paprastai būtų galima įvardyti reakcija į infekciją.
„Bet kai mes mokomės ir su tuo dirbame, gydome žmones, tai pasidaro kiek sunkiau ir labiau komplikuota. Susideda tokia didelė dėlionė ir labai daug skirtingų detalių. Visų pirma viskas prasideda nuo kažkokio įvykio – dažniausiai infekcijos, tuomet prasideda organizmo atsakas į ją, priklausomai nuo to, kaip pacientas reaguoja, ar gali reaguoti į infekciją, tai sukelia pradinį organo nepakankamumą.
Jei sepsis prasideda plaučiuose, kils kvėpavimo nepakankamumas. Visa tai užveda kitą kaskadą – imuninį atsaką ir kitų organų nepakankamumą. Dėl to pacientai dažniausiai patenka į intensyviosios terapijos skyrių, kai jų organizmas negali susitvarkyti su ta infekcija, atsaku į ją ir prasideda dauginis organų nepakankamumas.
Pasak jo, plaučių uždegimas yra dažniausia sepsio pradinė lokacija – su tuo siejama apie 40 proc. sepsio atvejų.
„Kitos dažnesnės infekcijos vietos yra pilvo organai – ar tai būtų inkstai, ar žarnynas, taip pat dar viena dažna infekcija – kraujo užkrėtimas. Tai trys didžiausios dedamosios, kas lemia sepsio pradžią“, – kalbėjo R. Kuprys.
Žmonės delsia, gydosi namie, o liga komplikuojasi
Nors sepsiu galima susirgti dėl visuomenėje įgytos infekcijos, bet sisteminis atsakas gali atsirasti ir į ligoninėje įgytą ligą.
„Ligoninėje irgi yra infekcijų ir jos gali būti dar sunkesnės, tai susijęs su tam tikrais antibiotikų vartojimo krūviais, kas sukelia antibiotikų atsparumą. Tokios infekcijos taip pat sukelia sepsį. Ligoninėje prasidėjusio sepsio gydymas gerokai sunkesnis“, – pabrėžė gydytojas.
Tačiau lygiai taip pat sepsis gali prasidėti ir namuose. Pasak klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojos anesteziologės reanimatologės prof. Ievos Jovaišienės, tokie atvejai labai dažnai matomi ligoninės priėmimo skyriuje.
„Kai pakliūva į intensyviosios terapijos, sepsiu sergantis pacientas būna pats sunkiausias.“
„Problema ta, kad jaunesnio amžiaus, darbingi žmonės yra linkę ilgą laiką infekcijas gydytis namuose, kenčia, geria temperatūrą mažinančius vaistus, kartais pasiskolina antibiotikų iš kaimyno. Taip kiek įmanoma ilgiau stengiamasi likti namie ir išvengti kontakto su gydytojais.
Labai dažnai pacientai atvyksta į ligoninę jau esant įsibėgėjusiam atsakui į infekciją, kai organų nepakankamumas jau būna pažengęs ir kartais išgelbėti paciento gyvybę gali būti sunku. Taigi sepsis tikrai gali prasidėti namie, net jei jūs gydotės ir geriate paracetamolį, net gydytojo išrašytus antibiotikus.
Visuomet jei jaučiate, kad būklė blogėja, darosi silpniau, blogiau, vystosi vis didesnis organų nepakankamumas, reikia kuo greičiau kreiptis į ligoninę“, – patarė profesorė.
3 rodikliai, kaip įvertinti būklės sunkumą
Siekiant įsivertinti savo būklę ir tai, ar nereikia skubėti į priėmimo skyrių, R. Kuprys patarė atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius rodiklius – sąmonės būklę, kvėpavimo dažnį ir spaudimą.
Pavyzdžiui, jei prieš tai jis buvo visiškai sveikas, bendraujantis, neturintis problemų su kitomis lėtinėmis ligomis, galbūt tapo labiau mieguistas, ėmė kalbėti nesąmones, nesiorientuoti aplinkoje.
„Kitas dalykas yra kvėpavimas, normaliai kvėpavimo dažnis neturėtų viršyti 20 kartų per minutę ramybės būsenoje, vaikams gali būti dažniau“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, įspėjamuoju ženklu taip pat turėtų būti žemiau normos nukritęs kraujo spaudimas, kas, kalbant apie viršutinį spaudimą, paprastai yra žemiau 100 mmHg (jei žmogui šiaip toks spaudimas nebūdingas).
„Dažniausiai po sepsio epizodo intensyviosios terapijos skyriuje praleidęs dvi tris savaites žmogus vos gali pasėdėti lovoje, nes yra didžiulis nusilpimas, kartais yra liekamasis organų nepakankamumas.“
Pašnekovas sepsį prilygino lyg nuolatiniam detektyvui, kai nuolat turi aiškintis, kas darosi pacientui, kur yra infekcija ir kaip ją gydyti.
„Sepsis yra didelis iššūkis bet kokio srities specialistui – jis gali būti bet kuriame skyriuje, sukelti bet kokio organo nepakankamumą. Kai pakliūva į intensyviosios terapijos, sepsiu sergantis pacientas būna pats sunkiausias. Tai – didelis iššūkis ir atsakomybė didžiulė, tuo šis darbas kartu ir žavus, ir sunkus“, – pastebėjo R. Kuprys.
Didžiausios rizikos grupės
Medikai įspėjo, kad esama labiau pažeidžiamų pacientų grupių, kam sepsis yra pavojingesnis.
„Kuo žmogus yra labiau ligotas, turi daugiau lėtinių ligų, įsisenėjusių sveikatos bėdų, ypač jei jos susijusios su imuniteto pakitimais, pavyzdžiui, onkologinės būklės, išsekimas, mitybos nepakankamumas. Į tą pačią kategoriją patektų besilaukiančios moterys ir maži vaikai.
Šių grupių žmonės yra ypač pažeidžiami, jiems atsakas į infekciją (sepsis) gali labai greitai ir dramatiškai, pasibaigti letaliai. Taigi jiems ypač svarbu laiku atkreipti dėmesį į būklę ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus“, – vardijo I. Jovaišienė.
Pažymima, kad laikas gydant infekciją – aukso vertės. „Kuo anksčiau galėsime nustatyti infekcijos šaltinį ir jį pašalinti (pavyzdžiui, jei tai yra pūlinys), tuo mums vėliau lengviau susitvarkyti su tuo atsaku, paskirti tinkamą antibiotiko terapiją.
Taigi tas laikas yra auksinis dalykas, ypač ligos pradžioje galintis pakeisti jos eigą. Mūsų tikslas, kad pacientas, jeigu to reikia, per pirmą valandą nuo patekimo į ligoninę gautų antibiotikus“, – pabrėžė R. Kuprys.
Gydymas užtrunka savaitėmis, mėnesiais
Nors mirtingumas nuo sepsio yra didelis, nemažai pacientų pavyksta išgelbėti. Vis tik daliai nepavyksta grįžti į prieš tai buvusio gyvenimo vėžes.
„Vienas pirmųjų dažniausių artimųjų klausimų pirmomis 48 hospitalizavimo valandomis būna: „Kada išrašysit?“ Ir nė vienas iš mūsų dažniausiai negalime duoti atsakymo, nes kartais gydymas užtrunka labai ilgai – savaitėmis, mėnesiais.
Ir mes visiškai negalime pasakyti, kas bus pacientui po to. Labai dažnai į ligoninę patenka visiškai sveikas, darbingas žmogus, kuris gyveno visavertį gyvenimą, o dažniausiai po sepsio epizodo intensyviosios terapijos skyriuje praleidęs dvi tris savaites žmogus vos gali pasėdėti lovoje, nes yra didžiulis nusilpimas, kartais yra liekamasis organų nepakankamumas.
Gyvenimo kokybė po gydymosi ligoninėje gali drastiškai pasikeisti. Be abejo, išgyvenamumas visada yra didžiausia vertybė, bet ir kalbėdami su artimaisiais pabrėžiame, kad po ligos gali varginti daug problemų, su kuriomis susidursi kiekvieną dieną – gali būti atminties praradimai, deziorientacija, sunkumas grįžtant į darbą ir prie kitų įprastinių veiklų“, – kalbėjo I. Jovaišienė.
Ką būtina žinoti gyventojams?
Paklausti, ką reikėtų žinoti, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti užsikrėtimo riziką, medikai pabrėžė, kad skiepai čia užima svarbią vietą.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali nemokamai gauti skiepą nuo pneumokokinės infekcijos, tai yra gyvybę saugantis sprendimas. Paskiepytas žmogus kitaip reaguos į pneumokoko infekciją jo plaučiuose negu tas, kuris yra neskiepytas“, – pabrėžė R. Kuprys.
Jam antrino ir I. Jovaišienė: „Visi, kurie dirbame intensyviosios terapijos skyriuje, galime ranką ant širdies pridėję pasakyti, kad vakcinacija padeda. Gripo, pneumokoko, COVID-19 – svarbūs visi skiepai, kuriuos galite „susirinkti“ ir kuriais bent truputėlį galite apsaugoti savo imunitetą.
Aišku, reikia jei mylėti save, rūpintis savimi ir artimaisiais, neignoruoti ligos simptomų, nenumoti ranka į savo blogą savijautą, nesistengti būti superherojais, neignoruokite, jei blogai jaučiatės. Dar labai svarbu nebijoti gydymo įstaigų, gydytojų, intensyvios terapijos – kuo greičiau pagalba gali būti suteikta, tuo pasveikimas nuo ligos bus lengvesnis ir greitesnis.“
R. Kuprys ragino rūpinantis savimi nepamirštant tokių paprastų dalykų kaip rankų plovimas grįžus po darželio, mokyklos ar darbo, nėjimas į darbą jaučiant peršalimo simptomus, galbūt – ir kaukės dėvėjimas: „Visa tai yra meilė artimui ir sau.“
