Gydytojas, biomedicinos mokslų magistras Voldemaras Giedrimas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ papasakoję apie ilgesnio (5 dienų) badavimo naudą organizmui kartu davė patarimų ir kaip reikėtų maitintis, kad žmogus visą dieną išliktų energingas.
Energijos stoka, „smegenų rūkas“ – aiškūs simptomai
Jo aiškinimu, gydytojų griežtai prižiūrimas badavimas turėjo didelės naudos organizmui – padėjo sumažinti insulino jautrumą. Tuo metu būtent kasos gaminamo hormono insulino padidėjimas sukelia taip vadinamą insulino rezistenciją, riebalų kaupimą ir lėtinį viso organizmo uždegimą, kas ne tik greitina senėjimą, bet ir skatina lėtines ligas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas nurodė, kad būtent tokie simptomai kaip energijos stoka, mąstymo blankumas, greitas pavargimas antroje dienos pusėje kaip tik yra aukšto insulino, arba kitaip – insulino rezistencijos požymiai.
„Esant aukštam insulinui atsiranda greitas nuovargis, noras dažnai valgyti, užkandžiauti, po valgio norisi prisnūsti, nėra energijos, lydi „smegenų rūkas“.
„Valgyti reikėtų 2 arba 3 kartus per dieną, neužkandžiauti. Tai yra labai svarbi sąlyga.“
Tai po 5 dienų padavimo žmonės sakė, kad daugelis šitų neigiamų simptomų išnyko, atsirado energijos, pasikeitė mąstymas, pajėgumas ilgai dirbti, dingo nuovargio. Tai yra labai svarbu, nes sumažinus insuliną iki fiziologinės ribos tai pasijaučia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai“, – aiškino jis.
Valgyti – tik 2 ar 3 kartus per dieną
Paklaustas, kaip kasdienybėje žmogui patartų maitintis, kad insulinas išliktų normos ribose, V. Giedrimas turėjo vos kelias, bet labai svarbias taisykles.
„Valgyti reikėtų 2 arba 3 kartus per dieną, neužkandžiauti. Tai yra labai svarbi sąlyga. Jeigu pavalgome pusryčius, kitas valgymas turėtų būti pietūs ir paskui – tik vakarienė.
Jeigu geriate arbatą arba kavą, joje neturėtų būti cukraus, pieno, šalia – bandelės, sausainiuko ar šokolado, nes tai jau yra užkandžiavimas, o jo metu kyla gliukozė, insulinas ir taip didiname jo atsparumą. Tokia būklė yra tikrai labai negera – ji skatina kauptis riebalus ir didina uždegimą mūsų organizme“, – kalbėjo gydytojas.
Kaip gerą mitybos būdą pašnekovas rekomendavo priešuždegiminę Viduržemio jūros dietą. „Ji praturtinta daug žalių daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus ir kitų maisto ingredientų, kurie mus sveikatina“, – pridūrė jis.
Vietoj užkandžio – vandens stiklinė
Kaip dar vieną labai svarbią taisyklę V. Giedrimas įvardijo pakankamo vandens kiekio suvartojimą.
„Žmonės paprastai negeria vandens ir užkandžiauja tik dėl to, kad galbūt jie norėtų atsigerti vandens. Tad kai tik norėsite užkandžiauti, patariu tą daryti vandeniu – pasiimkite stiklinę vandens ir atsigerkite. Per vandenį vyksta daugelio medžiagų apykaitą mūsų ląstelėse ir jeigu jo trūksta, ji sutrinka“, – pabrėžė jis.
Gydytojas teigė nesantis vandens ekspertas ir negalėtų patarti, kokį konkrečiai vandenį reikėtų gerti. „Dėl kiekio mūsų rekomendacija paprasta – 0,037 reikėtų padauginti iš savo kūno svorio ir jūs žinosite, kiek maždaug reikėtų išgerti vandens per dieną. Tik, svarbu, kalbu apie vandenį, į kurį neįeina sriuba, kava, arbata, tai turi būti paprastas, grynas vanduo“, – pabrėžė jis.
LSMU dėstytojas akcentavo ir fizinio aktyvumo naudą. Tiesa, jis pasakojo pastebintis, kad turėdami antsvorio arba jau nutukę žmonės nenori judėti, sportuoti.
„Tačiau kai tik svoris pradeda mažėti, jie susitvarko su vienu neigiamu veiksniu, pavyzdžiui, nutukimu arba antsvoriu, tada nori dar kažko. Taip atsiranda kitas veiksnys – fizinis aktyvumas, kas automatiškai pradeda mažinti stresą ir reguliuoti miegą. Tai, kaip sakau, valgykime dramblį mažais kąsneliais, nereikia visko griebti iš karto“, – patarė jis.
