cvilikienė

Ilgiau nei pusę metų trunkantys antrojo karantino suvaržymai gerokai išvargino visus, tad prasidėjusi vasara masina atostogomis ir poilsiu. Vis dėlto jos gali atnešti ir nenumatytų išlaidų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų dalis, atostogoms taupančių iš anksto, sumažėjo. Visgi atostogų finansinis planavimas yra labai svarbus veiksnys siekiant, kad atostogos būtų sklandžios, o joms pasibaigus jūsų piniginės neištiktų bankrotas.

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ sulaukus 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių gyvenimo scenarijus. Dar prieš dešimtmetį užsienyje išpopuliarėjusios FIRE arba finansinės laisvės, ankstyvos pensijos (angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir skeptikų balsai, kad dėl sunkiai pasiekiamos galimybės nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandienos poreikių karštligiškai taupant.

Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Tyrimo duomenimis, pagal vidutinį vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pirkiniams išleidžia beveik 2 eurais daugiau nei latviai, tačiau nuo Estijos vis dar atsiliekama.