Kone visa Lietuva spalviniame sergamumo COVID-19 žemėlapyje yra raudona. Matyti vos kelios „geltonos“ savivaldybės, į juodąją COVID-19 zoną patenka didelė dalis vakarų Lietuvos. Juodojoje zonoje antradienio Statistikos departamento duomenimis, yra dešimt savivaldybių.
Į juodąją zoną patekusių savivaldybių vadovai vardija skirtingas aukšto sergamumo priežastis. Vieni beda pirštus į nesiskiepijančius, kiti sako, kad skirstymas į spalvines zonas yra nesąžiningas ir visai neatspindi realios situacijos savivaldybėje.
Serga pavieniai, neskiepyti, tikriausiai, grįžę iš Klaipėdos
Antra pagal didžiausią sergamumą Lietuvoje savivaldybė – Rietavo. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 paskutinių dienų tenka beveik 697 atvejai. Rietavo meras Antanas Černeckis sako, kad savivaldybė bando ieškoti, kodėl sergamumo rodikliai pas juos tokie dideli.
„Peržiūrėjome pagal vietoves, kur serga žmonės – nėra masinių atskirų vietų. Praktiškai per visą savivaldybę išsibarstę tolygiai. Nėra „švarių“ kaimų ir miestelių aplinkui. Koncentracijos nėra nei pačiame Rietave – pavieniai atvejai“, – tv3.lt pasakoja A. Černeckis.
Meras sako, kad, ko gero, tokiam sergamumui didelės įtakos turi Klaipėdos miestas. Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos mieste fiksuojamas didžiausias sergamumas visoje šalyje.
„Daug žmonių dirba, prekinasi ir gydosi Klaipėdoje. Greičiausiai, tai yra atkeliavę iš tos pusės, Klaipėda buvo pajuodavusi. Daug žmonių dirba, plačiai važiuoja, ne vien į Klaipėdą, judėjimas yra didelis, atsivežimas yra didelis“, – sako A. Černeckis.
Kita priežastis, kodėl sergamumo rodikliai Rietave padidėjo, kaip sako meras, gali būti tiesiog dėl to, kad daugiau gyventojų ėmė testuotis prieš rugsėjo 13 d. Taip gali būti aptinkama daugiau besimptomių atvejų.
Meras sako nemanantis, kad pavieniai atvejai savivaldybėje iššauks dar didesnį sergamumą.
„Yra pakankamai geras skaičius pasiskiepijusių. Daugiausiai suserga nesiskiepiję. Absoliuti dauguma yra nesiskiepijusių arba pasiskiepijusių vieną kartą, kai imunitetas dar nespėjo susidaryti, arba pasiskiepijusių seniai. Šeimos suserga, yra keletas atvejų po du, pažįstami, kompanijos, kur koks vakarėlis buvęs“, – teigia A. Černeckis.
Rietavo savivaldybėje nuo COVID-19 yra pasiskiepiję beveik 55 proc. gyventojų. Meras vakcinavimo rodiklį vertina gerai.
„Agitavome, šnekėjomės su bendruomenėmis, bendruomenių pirmininkais, seniūnaičiais. Dirbo ir gydymo įstaigos, skambino. Kas neužsispyrė ir principo nesiskiepyti neturi, tie žmonės eina ir skiepijasi“, – komentuoja A. Černeckis.
Šiuo metu Rietave pastebimas išaugęs vakcinavimo tempas, meras mano, kad netrukus savivaldybė turėtų pasiekti gerą rezultatą.
„Esame šiek tiek susigyvenę su liga, nebėra streso, nes žinai, kad esant bėdai ligoninėje vietų yra. Pasirgs žmogus, išsikapanos kaip nors. Baimė yra tik dėl tų užsispyrusių, kurie nesiskiepija ir suserga – čia didžiulė baimė. Jiems gali net ligoninė nepadėti“, – sako A. Černeckis.
Skaičiavimas atrodo nesąžiningas
Birštono savivaldybė taip pat patenka į juodąją zoną. Čia 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites tenka beveik 321 atvejis. Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė komentuodama sergamumo rodiklius teigia, kad duomenys yra iškreipti.
Pasak merės, vienas užsikrėtimas gali patraukti visą savivaldybę į juodąją zoną. Vedant rodiklį 100 tūkst. gyventojų, Birštone esant 4,5 tūkst gyventojų, vienas naujas atvejis pakelia sergamumo rodiklius.
„Kai veda procentus, matosi stiprus padidėjimas. Šiaip pagal „Juvare“ sistemą serga tik 12 žmonių, tai nėra didelis skaičius. <…> Jeigu serga 9 žmonės, turime beveik 300 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų“, – tv3.lt komentuoja N. Dirginčienė.
Merė džiaugiasi savivaldybės vakcinavimo rodikliais. Antradienio duomenimis, nuo COVID-19 yra pasiskiepiję kiek daugiau nei 70 proc. savivaldybės gyventojų.
35–44 m. amžiaus grupėje Birštone yra suvakcinuoti visi gyventojai, 65–69 m. amžiaus grupėje – daugiau nei 96 proc.
N. Dirginčienės teigimu, vakcinacijos rodikliai gerėja kiekvieną dieną.
„Ir dėl darbo, ir dėl galimybių paso, ir dėl mokyklos. Ateina kiekvieną dieną nuo 10 iki 30 žmonių skiepytis. Kaip Birštonui, tai yra tikrai dideli skaičiai“, – sako N. Dirginčienė.
Gyventojai vakcinuotis yra kviečiami komunikuojant su jais per bendruomenes, šeimos gydytojus.
„Čia serga pavieniai žmonės, serga tie, kurie nesiskiepija. Dabar per dieną skiepijasi po kelioliką ar keliasdešimt žmonių“, – sako N. Dirginčienė.
Šiuo metu dalis COVID-19 sergančių birštoniečių yra nepasiskiepiję, pasak merės, serga ir jaunesni savivaldybės gyventojai.
Gyventojai žiūri atsainiai
Sergamumas Skuodo rajone taip pat yra vienas iš aukščiausių šalyje. Čia 100 tūkst. gyventojų per pastarasias dvi savaites tenka kiek daugiau nei 517 atvejų.
Skuodo rajono meras Petras Pušinskas sako, kad sergamumo rodikliai gali sietis su vakcinavimo tempu savivaldybėje. Antradienio duomenimis, Skuodo rajono savivaldybė yra ketvirta lėčiausiai gyventojus vakcinuojanti savivaldybė. Čia nuo COVID-19 bent viena doze yra pasiskiepiję kiek daugiau nei 50 proc. gyventojų.
„Įtariu, kad gyventojai yra nelabai linkę bendrauti, atsainiai žiūri į ligą“, – tv3.lt komentuoja P. Pušinskas.
P. Pušinskas sako, kad priežastis, kodėl gyventojai nenori vakcinuotis, sunku pakomentuoti. Mero vertinimu, savivbaldybė daro viską, kad vakcinuotis žmogui būtų kuo paprasčiau – į gatves išriedėjo vakcinavimo autobusas, imamasi kitų priemonių.
„Būčiau gana skeptiškas dėl loterijos. Iš karto tiems, kas nusistatę prieš vakcinaciją, iš karto sakys, kad va, jums reikia, tai jūs ir vakcinuokitės. Turi būti gyventojų sąmoningumas“, – sako P. Pušinskas.
Skuodo rajono meras sako, kad rajone šiuo metu daugiausia serga nevakcinuoti asmenys. Kaip taisyklė, nevakcinuoti žmonės serga sunkesne ligos forma.
„Žinoma, yra ir pasiskiepijusiems nustatytas susirgimas, bet jis lengvesne forma“, – teigia P. Pušinskas.
Meras taip pat mano, kad sistema, pagal kurią savivaldybės yra priskiriamos spalvinėms zonoms, yra nesąžiningas.
„Kai pasižiūri pagal rajono gyventojų skaičių jeigu per dieną 10 naujų atvejų, kai nedaug gyventojų, rodiklį ir sukelia“, – sako P. Pušinskas.
Statistikos departamento antradienio duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites tenka 320,9 koronaviruso atvejo.
Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyta 60,1 proc. gyventojų.
