antanas černeckis

Lietuvos spalvinis sergamumo COVID-19 žemėlapis šviečia raudonai, o vakarų Lietuva pajuodavusi. Tai reiškia, kad sergamumo koronavirusu situacija ten yra prasčiausia. Į juodąją spalvinę zoną patekusių savivaldybių merai beda pirštu į nesiskiepijančius asmenis. Šiuo metu didžioji dalis susergančiųjų yra nepasiskiepiję arba gavę tik vieną vakcinos dozę. Kone visa Lietuva spalviniame sergamumo COVID-19 žemėlapyje yra raudona.

Lietuvos miestų ir rajonų merų turtai skiriasi kardinaliai – kol vieni džiaugiasi sukaupę milijonus, kiti gali pasigirti turintys tik kelias dešimtis tūkstančių įkainoto turto. Visgi kai kurie miestų vadovai net nenutuokia apie turimą turtą ir apie tai, kad per trejus metus jų turtas išaugo 10 kartų, sužino tik iš žurnalistų. Naujienų portalas tv3.lt, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, paskaičiavo, kurių Lietuvos savivaldybių merų bendras turtas išaugo daugiausiai.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau yra savivaldybių, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo Vyriausybei svarstyti karantino ribojimų atlaisvinimo galimybę pagal teritorinį kriterijų, pranešime spaudai rašo Liberalų sąjūdžio frakcija. Jų nuomone, toks būdas šiuo metu būtų saugi pagalba žmonėms, verslui ir regionų ekonomikai. „Suprantame dabartinę ekspertų poziciją, jog imtasi atsargiausios perspektyvos vertinant padėtį.

Registrų centras uždaro padalinius Kazlų Rūdoje, Pagėgiuose ir Rietave, savivaldybių atstovai tai vadina regionų skurdinimu ir prašo Vyriausybės užtikrinti paslaugą, skelbia LRT televizija. Gyventojai taip pat piktinasi, kad teks tvarkyti reikalus kitose savivaldybėse už keliasdešimties kilometrų. Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis pabrėžia, kad vien savivaldybė pernai „Registrų centrui“ už paslaugas sumokėjo apie 8,5 tūkst.

Rinkimai nauji, o dalis kai kurių ilgamečių savivaldybių vadovų – valdantys ne pirmą kadenciją, pavyzdžiui, ir visus 25 metus. Tiesa, kol kas tik trys ilgamečiai merai užtikrintai tęs savo vadovavimą savivaldybėms, kitiems trims dėl savo vietos teks pakovoti antrajame rinkimų ture. Į valdžią dešimtmečius grįžtančių, kartais ir teisėsaugos akį patraukusių, merų fenomeną politologai aiškina tuo, kad gyventojai bijo pokyčių.

Skirtingai nei mano dalis tautiečių, darbas aukštuose valdžios postuose anaiptol negarantuoja aukso aruodų. Štai šalies savivaldybių merų atlyginimai kartais tarpusavyje skiriasi visu tūkstančiu euru, o didžiausius atlyginimus gauna anaiptol ne didmiesčių vadovai. Portalas tv3.lt išrikiavo visas Lietuvos savivaldybes pagal merų gaunamų atlyginimų dydį nuo didžiausios iki mažiausios (2018 m. IV ketvirčio duomenys). Atlyginimas pateikiamas neatskaičiavus mokesčių.

Jei dalies Lietuvos merų kadencijas prilygintume žmonių amžiui, kelių kadencijos jau būtų perkopusios pilnametystę ar link jos artėtų. Šių metų savivaldos rinkimai nemažą intrigą kels septyniose savivaldybėse, kurių merai jas valdo jau bent penkioliktus metus – ar pavyks šiems vadovams išsilaikyti poste? Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šių savivaldybių „kunigaikščiais“. Lietuvoje merų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nors periodiškai iškyla siūlymų jį apriboti.

Lietuvos miestai ir miesteliai vienas per kitą skuba pasigirti šiais metais gimusiais ir šimtmečio kūdikiais vadinamais mažyliais. Rietavas irgi nuo jų neatsilieka –  2018 m. sausio 4-ją rietaviškių Vaidos ir Audriaus Volkavičių šeimoje gimė pirmasis kūdikis, kurį tėvai pavadino Adrijumi. Berniukas jau gimė garsus, nes jis  – pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio kūdikis Rietavo savivaldybėje.