Jos keitė istoriją, kaip – rodoma Vilniuje: vieną jų vadina moterimi „su tūkstančiu veidų“

Auksuota Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, karūna yra atvežta iš Švedijos. Manoma, kad Kotryna Jogailaitė karūną galėjo dėvėti ir per savo vestuves.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aiškėja naujos detalės apie lietuvį karį, bandžiusį Ukrainoje atkovoti užimtas teritorijas: iškeltos pagrindinės versijos

Skandalas Alytaus rajone: šunys galimai apsinuodijo iš oro mėtytomis vakcinomis – jos pateko ir į vaikų rankas

Pasvalyje smegduobė ryja namą: „Ties langais plyšę yra, nebuvo, čia per tas dvi dienas plyšo“

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“

(11 nuotr.)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

+7

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ (nuotr. stop kadras)

+7

Tiesa, Kotryna Jogailaitė turėjo ir nemažai įtakos. Štai tapusi Švedijos karaliene, pasak parodos kuratorių, švedų elitą supažindino su paprastu įrankiu – šakute.

„Iki tol buvo valgoma peiliu ir rankomis: „influencerė užinfluencino“ ir mes stengiamės parodyt, kaip galėjo atrodyti tai, ką turėjo Kotryna atsivežti, kad švedai sakytų: „Norime ir mes“, – pasakojo parodos kuratorė Milda Kvizikevičiūtė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė pabrėžia, kad apie Kotryną Jogailaitę visuomenėje žinoma nedaug, tad ši paroda siekia lankytojus supažindinti su istorine asmenybe.

Pasirinko su savo vyru eiti į kalėjimą, pagimdė jam vaikus, išugdė sūnų, kuris tapo karaliumi. Ir, žinoma, jos tvirtybė lėmė ir Švedijos ateitį, ir taip pat įtakojo ir Lietuvos“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Pasakojama ir apie Barborą Radvilaitę

Tačiau paroda yra ne tik apie Kotryną Jogailaitę, bet ir apie Lietuvos didžiąją kunigaikštienę, Lenkijos karalienę. Pasak parodos kuratorių, Barbora Radvilaitė nevengdavo ir medžioklių, o moterys didikės šaudydavo arbaletais ir kitokiais ginklais.

„Netgi yra žinoma, kad Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas susitikdavo medžioklėse – atokiau nuo dvaro akių“, – teigė M. Kvizikevičiūtė.

Demonstruojama ir suknelė, priklausiusi Jono Jurašo 1972 metais pastatytam spektakliui pagal Juozo Grušo pjesę „Barbora Radvilaitė“. Tiesa, nepaklusęs KGB nurodymams pašalinti kai kurias spektaklio dalis, Jonas Jurašas buvo atleistas iš Kauno dramos teatro. Tad „Barbora Radvilaitė“ tapo svarbiu valstybingumo ir kultūrinio pasipriešinimo simboliu.

Pristatyti dizainerių darbai

Parodoje eksponuojami ir Lietuvos dizainerių darbai, kurie patys savaip interpretuoja Barboros Radvilaitės esybę.

„Aš bendrai Barborą Radvilaitę vadinu moterimi su tūkstančiu veidų. Yra be galo daug siuvinėjimų perlais, labai daug matosi, kad yra ne tik mada, bet ir tam tikras potraukis, toks kaip fetišas perlams“, – sakė dizainerė Julija Janulaitytė-Janus.

Parodoje galima išvysti ir Juozo Statkevičiaus kurtą suknelę, kurią aktorė ir dainininkė Karina Krysko dėvėjo Anželikos Cholinos pastatytame miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda”.

Parodoje eksponuojami išskirtiniai, niekada nerodyti eksponatai iš Vengrijos, Švedijos bei Lenkijos. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės, anksčiau moterys nebuvo tik istorijos paraštėse veikiantys personažai.

„Paroda kviečia pajusti karalienę savyje – tai yra atrasti savyje drąsą priimti sprendimus, gyventi taip, kaip jūs norite, taip, kaip jūs pasirenkate ir net tada, kai yra labai sunku“, – sakė R. Kačkutė.

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ Vilniaus Istorijų namuose veiks iki kitų metų sausio.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.                                  

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: