Didžiojo septyneto (G–7) šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą.
„Leiskite man pradėti sakant tai, ko neplanavau pasakyti. Manau, buvo vos keli žmonės Europoje, ar Kanadoje, ar JAV, ar Šiaurės Amerikos kontinente, kurie manė, kad šis žmogus atsistos ir ateis padėti Ukrainai. Jis padidino karinį biudžetą, jis ant kojų pakėlė Japoniją. Japoniją. Nes jis suprato, kad kai bet kuri pasaulio šalis turi 180 tūkst. žmonių, kareivių, kurie kerta sieną, vagia suverenitetą iš kitos šalies, tai veikia visą pasaulį. Aš noriu jam dar kartą viešai padėkoti“, – Japonijos premjerui Fumijo Kišida spausdamas ranką Vilniuje trečiadienį sakė JAV vadovas Joe Bidenas.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas sako, kad Vakarai su Ukraina bus tiek, kiek reikės, o Kyjivo ateitis yra NATO.
„Mes būsime kartu tiek, kiek reikės“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė JAV vadovas.
Vilniuje sulaukęs Didžiojo septyneto (G-7) garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.
„Ukrainos delegacija parsiveža namo reikšmingą saugumo pergalę Ukrainai, mūsų šaliai, mūsų žmonėms, mūsų vaikams“, – žurnalistams Vilniuje sakė V. Zelenskis.
„Ir aš esu dėkingas visiems, dėl kurių tai tapo įmanoma – ačiū, brangūs kolegos, ačiū Lietuva, ačiū Jensai Stoltenbergai“, – po susitikimo su didžiojo septyneto (G-7) vadovais NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kularuose kalbėjo jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad šios valstybės suteikė „reikšmingą saugumo garantijų paketą Ukrainai pakeliui į NATO“.
Pasak Ukrainos vadovo, sutarta, jog saugumo garantijos bus „toliau išplėstos su mūsų svarbiausiais partneriais“, tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais susitarimais.
G-7 šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
Pasaulinės galybės pareiškė, kad taip pat pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečius įsipareigojimus dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Antradienį NATO lyderiai Vilniuje sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Taip pat nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
G-7 pareiškimo turinys
„Kiekviena iš mūsų bendradarbiaus su Ukraina dėl konkrečių dvišalių ilgalaikių saugumo įsipareigojimų ir susitarimų, kad būtų užtikrintos tvarios pajėgos, galinčios ginti Ukrainą dabar ir atgrasyti nuo Rusijos agresijos ateityje“, – sakoma G-7 pareiškime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Planas užtikrinti ilgalaikę G-7 šalių karinę pagalbą Ukrainai pristatytas Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama užtikrinti nuolatinę pagalbą. Pasak amerikiečių pareigūnų, planu siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo būsimo užpuolimo.
Septynių pirmaujančių demokratinių valstybių grupė – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir Japonija – teigė, kad sieks susitarti dėl Ukrainos pajėgų aprūpinimo modernia sausumos, oro ir jūros karine įranga.
Tai reikštų, kad „pirmenybė būtų teikiama oro gynybai, artilerijai ir tolimojo nuotolio ugniai, šarvuočiams ir kitiems svarbiausiems pajėgumams, pavyzdžiui, kovinei aviacijai“, sakoma pareiškime.
Pasaulinės galybės pareiškė, kad pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Jos taip pat sieks „primesti Rusijai ekonomines ir kitokias išlaidas“, jei ji pradėtų naują karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje pasveikino G-7 šalių įsipareigojimus Kyjivui, bet perspėjo, kad jie neturėtų tapti pamaina šalies narystei Aljanse. Išvakarėse NATO lyderiai pareiškė, jog Ukraina bus pakviesta į Aljansą, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų valstybių saugumo garantijos Ukrainai pakenks Rusijos saugumui.
NATO šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečius įsipareigojimus dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva.
Tačiau Vakarų lyderiai tvirtina norintys parodyti Kremliui, kad jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Buvo susirinkusi nauja Ukrainos taryba
Kiek anksčiau trečiadienį NATO generalinis sekretorius po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, jog naujosios Ukrainos tarybos tikslas yra „stiprinti politinius ryšius ir bendradarbiavimą“ tarp partnerių.
„Taryba skiriasi nuo ankstesnės komisijos – pirmiausia tuo, jog tai yra organas, galintis priimti sprendimus, o mes susitinkame kaip lygūs, – spaudos konferencijoje kalbėjo NATO generalinis sekretorius. – Tai nėra 31 sąjungininkės, susitinkančios su partnere, tai taryba, kuri priima sprendimus.“
Ukrainos prezidentas savo ruožtu teigė, jog jo šalies ir NATO taryba yra „integracinis instrumentas“.
„Tai suteikia mums lūkestį, kad mes būsime NATO“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.
Pasak J. Stoltenbergo, taryba galės susitikti valstybių vadovų lygiu, ministrų lygiu, ambasadorių ar kariniu lygiu, o ją sušaukti galės bet kuri narė.
