Gydytojas pasakojo, kad kepenų suriebėjimas šiandien pacientams diagnozuojamas pakankamai dažnai.
„Jei turime kiek antsvorio, esame nutukę, valgome greitą, termiškai neapdorotą maistą, daug cukraus, riebų maistą, nekontroliuojame savęs, valgome daug kartų per dieną, užkandžiaujame, ir jauniems pacientams gali būti kepenų suriebėjimas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo E. Mockus.
Pasak jo, ši būklė yra ir kaip liga, ir ne liga: „Ką tai reiškia? Kepenys neturėtų būti suriebėjusios. Kai jos suriebėja, kartais tie riebalai atsideda ant pačių kepenų ir kartais gali sutrikdyti jų darbą.
Kepenys yra organizmo laboratorija, filtras, atliekantis daug įvairių funkcijų palaikant mūsų gyvybę. Kartais tas suriebėjimas gali paveikti kepenų darbą, tada jos prasčiau filtruoja kraują, galime lengviau apsinuodyti, sutrikti krešumo, vitaminų sistema.“
Gyvena sveikai, o cholesterolis aukštas
Gydytojas priminė, kad kepenų suriebėjimas gali atsirasti ir dėl padidėjusio cholesterolio – dalinai čia turi įtakos mityba, bet gali būti ir genetinis polinkis aukštam cholesteroliui, nes kepenys ir pačios gamina cholesterolį.
„Taigi dėl cholesterolio pertekliaus, virš normos jam laikantis ilgą laiką kepenys gali suriebėti. Esu turėjęs pacientų virš 40 metų amžiaus, tai ir mūsų seimūnai, politikai, sportuojantys, užsiimantys joga, valgantys žoleles ir salotas, kaip sakau, šventi žmonės, ir kepenys yra suriebėjusios.
Tokie žmonės net infarktais praserga, širdys būna blogos vien dėl to, kad cholesterolis gaminasi genetiškai ir atsideda ant organų, tos pačios širdies, siaurina kraujagysles, skatina kepenis sunkiau dirbti“, – įspėjo gydytojas.
Kepenis sugadino su papildais ir energetiniais gėrimais
Plačiau apie dabar dažniausiai pasitaikančius virškinimo sistemos sutrikimus ir kartais lyg iš niekur atsirandančius skausmus papasakojęs gydytojas konstatavo, kad šiandienos gyvenimo tempas labai greitas, o paslaugų pasiekiamumas platus.
„Galima valgyti, ką norime, kada norime, naktį dirba restoranai, kavinės, lydi ir žalingi įpročiai“, – vardijo gastroenterologas.
Tokie žmonės net infarktais praserga, širdys būna blogos vien dėl to, kad cholesterolis gaminasi genetiškai ir atsideda ant organų, tos pačios širdies, siaurina kraujagysles, skatina kepenis sunkiau dirbti.
Pasak jo, ne veltui pastebimas jaunesnių pacientų, ko galbūt prieš 20–30 metų dažniau nebūdavo, ligų suaktyvėjimas.
„Yra 20 metų ir net jaunesni pacientai (vaikų gastroenterologai pastebi ir 15–16 metų asmenis) dėl tų pačių skrandžio bėdų, kepenų problemų. Dabar labai populiaru tarp jaunimo sportuoti, veikia socialinės medijos, yra grožio kultas, jaunesni pacientai nori būti gražesni. O su sportu ateina ir įvairių steroidų, papildų vartojimas“, – pastebėjo E. Mockus.
Jis patarė aklai nepulti į tokias veiklas, prisižiūrėti mitybą, bet nevartoti maisto papildų „iš po prekystalio“, kur juolab teigiama, kad padės gal net nesportuojant per trumpą laiką užsiauginti masės, raumenų.
„Turiu ne vieną pacientą, vaikinai labiau linkę tą daryti, kurie taip savo kepenis stipriai pasigadinę. Tai pat kalbant apie tuos pačius energetinius gėrimus, nors įstatymai pakeisti ir juos dabar gali įsigyti vyresni, anksčiau jaunimas gerdavo po skardinę dvi per dieną – vieniems skanu, kitus tonizuoja.
Ir yra buvę atvejų, kai pacientas, geriantis energetinius gėrimus, savo kepenis susigadina iki tokio nepakankamumo lygio, kad galiausiai reikia transplantuoti kepenis. Taigi reikėtų nepamesti sveiko proto, nepasiduoti per socialinėse medijas pasiekiančiai informacijai, žiūrėti, ar tai tinka, ar išvis bus naudinga“, – patarė gydytojas.
Pusė simptomų išnyksta atlikus tyrimus
Pašnekovas pasakojo, kad susidūrus su pacientais, kurie skundžiasi pilvo skausmais, visada stengiamasi identifikuoti skausmo vietą ir priežastį.
„Mums svarbi lokalizacija – viršutinė ar apatinė tai pilvo dalis, kairė ar dešinė ir panašiai. Medicinoje šiaip visos skausmo priežastys yra skirstomos į dvi rūšis – funkcinės ir organinės kilmės sukeltus skausmus.
Organinės kilmės – paprastai sakant, tai kitų ligų ar problemų, kažkokių patologijų sukelti pilvo skausmai. Tai visokie uždegimai, virusai, bakterijos, akmenys kažkur inkstuose ar tulžies pūslėje, taip pat onkologija. Šiuo dalykus galime apčiuopti.
Kita dalis yra funkciniai susirgimai, tai yra tokie, kurie sukelti neapčiuopiamų priežasčių, tai dažniausiai būna mityba, stresas, įtampa, depresiniai susirgimai“, – kalbėjo E. Mockus.
Pasak jo, kai gilinamasi, kokios žmogaus problemų priežastys, visada ieškoma blogiausio, o tikimasi geriausio.
„Ieškome kažkokių pažeidimų – onkologijos, kažkokių uždegimų, infekcijos šaltinių ir tam darome įvairiausius instrumentinius tyrimus ir visada bandome nustatyti, kokios kilmės yra sutrikimas – organinės ar funkcinės. Bandome išsiaiškinti, ar nėra pavojaus, grėsmės žmogaus sveikatai.
Jei to nenustatome, pažeidimo nerandame, nors pacientas turi simptomus, vaikšto susirietęs, turi gerti kažkokius vaistus, tai visada stengiuosi nuraminti, kad šiandien nemirsite, juokauju, kad mokesčius teks mokėti, žmoną mylėti, pavojaus gyvybei nėra, o simptomus stengsime numalšinti. Tada aiškinamės žmogaus mitybos įpročius, ar pacientas patiria stresą. Galime paskirti vaistus nuo skausmo ar blokuojame tuos signalus, kurie sugeneruojami galvos smegenyse“, – dėstė jis.
Jo pastebėjimu, žmogaus psichologija tokia, kad ištyrus echoskopiškai, endoskopiškai, skausmas kitą kartą ir praeina ar bent ryškiai apslopsta:
„Darbo praktikoje pastebiu, 40–50 proc. pacientų, išgirdę, kad nėra mirtinos ar kažkokios blogos diagnozės, simptomai automatiškai pagerėja. Žmonės tiriasi, jiems nesvarbu, kokio nemalonumo tyrimus daro, žmogui svarbi diagnozė, kas jam yra. Tai išgirdę, kad nėra sudėtinų diagnozių, nesvarbu, jos išgydomos ar ne, bet žinodamas, kad galės funkcionuoti kasdienėje rutinoje, matyti artimuosius, švęsti šventes, ir žmogus išeina su šypsena.“
Kodėl stresas „pjauna“ skrandį?
Paklaustas, kodėl stresas taip atsiliepia į skrandį, gydytojas juokavo, kad ne veltui yra sakoma „neviduriuok“, suvok – nestresuok.
„Tiek baimė, tiek stresas, kažkokie išgyvenimai yra generuojami galvos smegenyse ir visi šie sugeneruoti signalai leidžiasi nervais į visus organus. Virškinimo traktas, kadangi yra labilus ir judantis ir užima didelį plotą, turi labai daug nervinių galūnėlių ir tai pirmieji tokie dideli organai einant žemyn nuo galvos smegenų.
Ir kai skrandis tuščias, esame nevalgę, signalai iš galvos smegenų leidžiasi žemyn ir jis gauna signalą, atpalaiduoja rūgštį iš skrandžio sienelių ir tai įvyksta skrandžiui esant tuščiam. Tai reikia suprasti, kad skrandyje turime pakankamai agresyvų tirpalą, kurio pH yra 2–2,5. Ir įsivaizduokime, toks tirpalas išsiskleidžia ant tuščios gleivinės, kai nėra maisto, į kurį įsigertų, ir automatiškai rūgštis teliūskuoja skrandyje kaip kokiame inde, pažeidžia jį, sukelia uždegimą, dirgina ir pradedame jausti simptomus“, – aiškino E. Mockus.
Darbo praktikoje pastebiu, 40–50 proc. pacientų, išgirdę, kad nėra mirtinos ar kažkokios blogos diagnozės, simptomai automatiškai pagerėja.
Jis pridūrė, kad taip pat veikiamas ir žarnynas – signalai, nusileidę iš galvos į žarnyną skatina žarnos bangavimą, motoriką: „Išmatos automatiškai siunčiamos į priekį, vanduo mažiau grąžinamasi iš žarnų iš to ir atsiradęs tas posakis.“
Gydytojas kartu patarė, kad į gydytojus jau reikėtų kreiptis, jei žmogus tuštinasi dažniau nei tris kartus per dieną. „Reiktų įsivertinti, kodėl taip yra – ar žmogus kažką suvalgė, ar apsinuodijo“, – sakė E. Mockus.
Kalbant apie vidurių užkietėjimą, taip pat galioja 3 kartų taisyklė – tuštintis rečiau nei 3 dienas jau yra blogai ir reikėtų eiti pas specialistą.