Pristatydama ruošiamą reformą šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose viceministrė teigė, kad siūlomas pakeitimų projektas apskritai yra vienas iš svarbiausių dabartinių Vyriausybės politikos dalių ir sudaro pagrindą tiems pokyčiams, kurie šiandien yra būtini sveikatos sistemoje.
Jos aiškinimu, siūlomi pakeitimai iš esmės nukreipti į neteisėtų dvigubų mokėjimų, arba kitaip – priemokų, panaikinimą.
Kaip jau ne kartą yra pabrėžta, ministerijos teigimu, nors šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
„Jei paskambinsite į daugelį privačių įstaigų, jums bus pasakyta, kad gydytojo specialisto konsultacija kainuoja 80 eurų, su siuntimu – 70 eurų, o tyrimai, kurie įeina į paslaugos apimtį, už juos papildomai dar sumokėsite nemažai eurų“, – komentavo J. Čelutkienė.
Gydytojai nuteka iš viešųjų įstaigų į privačias
Pasak viceministrės, jei prieš 30 metų atsiradusi tokia nuostata turėjo prasmės, nes sveikatos sistema išties buvo labai sudėtingoje situacijoje, dabar viskas kardinaliai pasikeitę – yra prieinama tiek moderni įranga, tiek šiuolaikiniai vaistai ir priemonės, valstybė pati teikia labdarą kitoms šalims.
„Šita pilkoji įstatymo zona dabar tapo nesąžiningo ir neteisėto pasipelnymo teisiniu pagrindu, kai vadovaujantis ta nuostata iš pacientų reikalaujama prisimokėti už jiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pilnai kompensuojamas paslaugas. Taigi už tą pačią paslaugą dabar, deja, realybėje yra sumokama du kartus“, – kalbėjo J. Čelutkienė.
„Jei paskambinsite į daugelį privačių įstaigų, jums bus pasakyta, kad gydytojo specialisto konsultacija kainuoja 80 eurų, su siuntimu – 70 eurų“, – sakė J. Čelutkienė.
Pasak jos, taip privačios įstaigos už paslaugas gauna apmokėjimą tiek iš ligonių kasų, tiek iš paciento kišenės, todėl turi visai kitas pajamas ir galimybes pasiūlyti medikams atlyginimus ir darbo sąlygas.
„Dirbdami tą patį, arba neretai – žymiai lengvesnį darbą negu ligoninėse, jie gauna žymiai daugiau. Koks gydytojas atsisakys tokių darbo sąlygų? To rezultatas – medikų tekėjimas iš viešųjų įstaigų, stacionarinių paslaugų, budėjimų, į privačias“, – konstatavo viceministrė.
Nors šiuo metu tokie dvigubi mokėjimai nėra leistini, pasak jos, šiandien ligonių kasa neturi mechanizmo, įtvirtintų teisės aktų, pagal kuriuos galėtų skirti baudas už nelegalias priemokas.
Eilės nenormaliai ilgos – 4, 6, 12 mėnesių
Tuo metu, viceministrės aiškinimu, paslaugų prieinamumo problema šiandien yra didžiulė ir labai netolygi, priklausomai nuo to, kalbama apie viešąjį ar privatų sektorių.
„Šiandien yra pasinaudojama galios ir žinių asimetrija, todėl pacientų konstitucinė teisė gauti paslaugas, už kurias valstybė jau yra sumokėjusi, nėra užtikrinama.
Dabar jeigu tu gali prisimokėti, gauni paslaugas greičiau negu tie, kas už jas prisimokėti negali. Šalyje yra didžiulė socialinė atskirtis, kuri labai stipriai ryškėja sveikatos sistemoje“, – teigė J. Čelutkienė.
Pasak viceministrės, tą puikiai iliustruoja ir neseniai ministeriją pasiekęs vienos pacientės laiškas. „Šiauliuose su gydytojų specialistų trūkumu susidūriau nuo pavasario. Pas akių gydytoją – laukiančių eilė, pas neurologą – laukiančių eilė, pas skydliaukės gydytoją – laukiančių eilė. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje esanti konsultacijų poliklinika beveik visai nebeturi gydytojų. Visi baigia išeiti į privačias klinikas, kurių pridygo kaip grybų po lietaus.
Visose privačiose klinikose registruokis nors ir šiandien – yra ir gydytojų, yra talonų. Bet viena konsultacija be gydymo kainuoja 80–100 eurų. Jei reikia gydymo, jau bus 120 eurų. Jeigu žmogui reikia ne vieno gydytojo paslaugos, kiek šimtų reikia sumokėti papildomai iš atlyginimo arba pensijos, kai visą gyvenimą žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius?
Už ką mes mokame mokesčius, kodėl visas pirminis gydymas ir konsultavimas pasidarė neprieinamas arba labai brangus? Laukiančiųjų eilės yra nenormaliai ilgos – 4, 6, 12 mėnesių. Visai neseniai mama gavo talonėlį po 20 mėnesių. Žinokite, jau darosi baisu susirgti“, – citavo J. Čelutkienė.
Už ką pacientai galės susimokėti papildomai?
Viceministrė kartu ramino, kad planuojami pakeitimai niekaip nepakeis tvarkos, kai už sveikatos paslaugas pacientas moka pilna apimtimi iš savo kišenės ar per papildomą sveikatos draudimą:
„Jei tai nėra PSDF lėšos, viešieji finansai ir grynai privatūs finansai, pacientas iš tiesų pats gali rinktis mokamas paslaugas. Šiandien jos yra plačiai prieinamos. Šiandien Lietuvoje yra beveik 1500 privačių įstaigų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir variantų yra labai daug.“
Pasak jos, šie pakeitimai taip pat visiškai neliečia pirminės sveikatos priežiūros ir odontologinių paslaugų – visos paslaugos čia bus teikiamos dabar numatyta tvarka.
„Visa sveikatos priežiūra po šito pokyčio pablogės, prieinamumas pablogės, eilės pailgės, kokybė pablogės, medikų darbo sąlygos pablogės, krūviai išaugs ir vėl atsiras nelegalūs atsiskaitymai“, – teigė L. Paškevičius.
Tuo metu kalbėdama apie prisimokėjimą už geresnės kokybės priemonę ar komforto paslaugas, J. Čelutkienė nurodė, kad yra ruošiamas konkretus ribotas tokių paslaugų aprašas ir užtikrinama reguliacija.
„Visuomenė aiškiai išreiškė norą, kad būtų galimybė primokėti už labai brangias tam tikras medicinines priemones – lęšiukus, sąnarių protezus. Darbo grupė tikrai labai griežtai gali sureglamentuoti, kokios tai yra medicinos priemonės ir kokie gali būti primokėjimai.
Taip pat visuomenė norėtų, kad būtų prieinamos ir komforto paslaugos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose ir apie tai irgi reikia diskutuoti“, – kalbėjo ji.
Nemato, kaip konkrečiai išspręs problemas
Dalyvavusieji posėdyje įvairių grupių atstovai neprieštaravo, kad viceministrės įvardytos problemos neegzistuoja ir neturėtų būti sprendžiamos, tačiau jie pasigedo, kaip konkrečiai siūlomi įstatymų pakeitimo projektai jas galėtų išspręsti.
„Išgirdome, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos teigiama, kad ima mokėjimą du kartus už tą patį. Tai, manau, kad visi šiandien sutiks, kad to negalima daryti ir jau šiandien negalima to daryti. Problema yra ta, kad SAM nėra aiškiai apibrėžusi, ką dengia PSDF lėšos, o ko – ne, ir šio proceso nekontroliuoja.
Antras dalykas, teigiama, kad nematoma priemokų dydžio, kaip šitie projektai išspręs šitą problemą? Reikėtų eiti ir pamatyti, spręsti. Nekontroliuoja neteisėtų priemokų ir nebaudžia – vėlgi šitie projektai nesprendžia šitos problemos, reikėtų eiti ir kontroliuoti“, – komentavo teisės specialistas Vytautas Šilinskas, atstovaujantis asociacijai „Investors‘ Forum“.
Jo nuomone, taip pat neteisinga teigti, kad gydytojai privačiame sektoriuje uždirba per daug. „Gydytojai Lietuvoje uždirba per mažai ir mes nemanome, ką šitas planas, kad sumažinus finansavimą privačiame sektoriuje, gydytojai bus priversti grįžti į viešąjį sektorių, yra geras sumažinti eiles“, – komentavo V. Šilinskas.
Pasak jo, užuot įgyvendinusi dar 2018 m. Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą, ministerija „renkasi surasti kaltą ir nubausti, rasti priešą ir su juo kariauti.“
Bijo, kad viskas tik blogės, grįš kyšiai
Privačių gydymo įstaigų ir verslo atstovai priekaištavo, kad dabar yra siekiama išstumti juos iš nacionalinės sveikatos sistemos, pastatant paskutiniais į eilę sudaryti sutartis su ligonių kasomis.
„Iš esmės Vyriausybės tikslams, kuriais yra deklaruojama, kad reikia gerinti paslaugų prieinamumą, mažinti eiles, mažinti neteisingus prisimokėjimus, mes tam tikrai pritariame. Tačiau ką parodė ir universitetų bei papildomų institucijų, pavyzdžiui, ISM instituto atlikta studija su tarptautine ekspertų kompanija, kad ministerijos pasirinkti prioritetai yra klaidingi.
Tokie jie yra dėl to, kad remiasi klaidingais duomenimis ir pasiūlyti sprendimai jokiu būdu neatlieps tų problemų, kurios yra įvardintos“, – teigė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.
Pasak jo, dabar į viešąją erdvę esą yra paskleidžiama daug klaidinančių dalykų. „Mes dažnai matome tą skaidrę, kur paklausė gyventojų, ar jie pritartų tam, kad būtų panaikinta galimybė prisimokėti už tas paslaugas privačiose gydymo įstaigose, už kurias jau sumokėjo kaip už valstybės kompensuojamas.
Tai yra melas dėl to, kad iš esmės pacientai prisimoka už aukštesnio standarto paslaugas, geresnę priežiūrą sumokėdami ne antrą kartą, o kainos skirtumą. Tai tokie klausimai suponuoja klaidingus atsakymus“, – kalbėjo L. Paškevičius.
„Tie nuogąstavimai po šiandienos svarstymų nebuvo išsklaidyti“, – sakė N. Čiakienė.
Pasak jo, ne kartą buvo apklausti ir pacientai, ir medikų organizacijos, kur ir daugiau nei 90 proc. pasisakė už tai, kad nepritaria naujiems ministerijos sprendimams: „Tarp 80–90 proc. tiek medikų, tiek pacientų teigė, kad visa sveikatos priežiūra po šito pokyčio pablogės, prieinamumas pablogės, eilės pailgės, kokybė pablogės, medikų darbo sąlygos pablogės, krūviai išaugs ir vėl atsiras nelegalūs atsiskaitymai. O medikai dar pažymi, kad tikrai prievarta negrįš į valstybines įstaigas – arba pasirinks emigraciją, arba išeis į pensiją.“
Jis pasigedo ir svarstomų teisės aktų poveikio vertinimo. „Jeigu bus priimti sprendimai taip, kaip yra, tai iš esmės tai yra klaidingi, klaidingai pateikti ir manipuliuojama pateikti duomenis. Tai sprendimai bus tikrai klaidingi“, – pridūrė privačių įstaigų atstovas.
Atimama teisė iš pacientų prieštarauja Konstitucijai
Buvusi Konstitucinio Teismo teisėja prof. Toma Birmontienė savo ruožtu pabrėžė, kad siūlomi teisės aktų pakeitimai iš esmės prieštarauja Konstitucijai.
„Sutinku su daugeliu dalykų, ką pasakė viceministrė, bet vis tiktai projektai yra apie vienos iš pacientų teisės panaikinimą. (...) Šie projektai atima paciento teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugą iš sveikatos draudimo, vien todėl, kad pasirinko kažką brangiau, kažką daugiau, ko ta paslauga neapima“, – kalbėjo teisės ekspertė.
Jai antrino ir Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. „Kiek šokiravo, kad, atrodo, vienintelė problema sveikatos sektoriuje yra privačios įstaigos ir imantis radikalaus žingsnio panaikinti priemokas visas problemas išspręsime. (...) Esame įsitikinę, kad PSD mokantis asmuo turi teisėtą lūkestį galėti pasinaudoti tuo draudimu ten, kur jam atrodo tinkama“, – dėstė verslo atstovė.
Ji sutiko, kad sistema šiuo metu neveikia idealiai, yra taisytinų dalykų, kaip ir piktnaudžiavimo atvejų: „Tačiau ar dėl to yra sąžininga kaltinti vien privačias sveikatos priežiūros įstaigas, kai realiai nėra adekvataus reguliavimo? Tame pačiame aiškinamajame rašte yra minima, kad nėra detalizuota, ką apima ligonių kasų įkainis. (...)
Mes palaikytume pastangas užtikrinti aiškų reguliavimą ir adekvačią kontrolę. Bet negalima sutikti su principu „viskas arba nieko“, kol jis bus žalingas tiek pacientams, tiek konkrečiai Lietuvoje investavusiems verslams.“
Pacientų atstovė: nuogąstavimai išsklaidyti nebuvo
Nuogąstavimų dėl siūlomų pakeitimų turėjo ir pacientų bendruomenės atstovai. Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, pacientai gali pasirašyti po kiekvienu žodžiu, kokius tikslus siūlomais pakeitimais deklaruoja ministerija.
„Tačiau girdėdami kitas alternatyvas, skaitydami poveikio vertinimus, teisės ekspertų išvadas, kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomi pakeitimai nesukels priešingo efekto. Ir tie nuogąstavimai po šiandienos svarstymų nebuvo išsklaidyti“, – komentavo ji.
Pasak N. Čiakienės, nors šiandien daugiausiai kalbėta apie papildomus mokėjimus privačiose gydymo įstaigose, jie vyksta ir viešajame sektoriuje:
„Darėme apklaustas ir pamatėme, kad ir valstybinėse įstaigose apie 40 proc. žmonių susimoka iš savo kišenės. Suprantu, kad ne visais atvejais tai yra neteisėti mokėjimai, tačiau tais atvejais, kai norima susimokėti už paslaugą ne už PSDF apmokamas paslaugas, žmogus gali susimokėti teisėtai arba jei faktinis įkainis yra gerokai didesnis nei PSDF įkainis, imti skirtumą, kaip, pavyzdžiui, yra kalbant apie reabilitacijos paslaugas.“
Ragino leisti imti priemokas tiek viešoms, tiek privačioms įstaigoms
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Reda Radikė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pacientai savo iniciatyva dažnai linkę rinktis papildomus laboratorinius ir diagnostinius tyrimus.
„Ir kodėl mes neturėtume vykdyti tokių pageidavimų, jeigu būtų galimybės teikti papildomas tokias paslaugas? Čia kalbu ne tik apie privačias, bet ir viešąsias įstaigas. Beje, dažnai pasirenkamas ir gydymo būdas, iš tikrųjų yra privaloma pateikti galimas gydymo alternatyvas ir leisti ligoniai pasirinkti, kas jam labiau priimtina“, – komentavo gydytoja kardiologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad įkainiai už atitinkamo lygio paslaugas nėra vienodas. Be to, pati ministerija gali laisvai kelti įkainius toms paslaugoms, kurias išimtinai teikia viešosios įstaigos, kas ypač būtų aktualu regionams.
„Nereikia kaltinti privačių įstaigų, o valstybei pirkti paslaugas tokiomis kainomis, kokios nustatytos. Ir visos priemokos turėtų būti taikomos ir leidžiamos visų nuosavybės tipų įstaigoms nepabrėžiant, ar tai yra privačios, ar valdiškos įstaigos“, – kalbėjo LMS atstovė.
Be to, norint, kad privačios įstaigos teiktų daugiau nemokamų paslaugų ji ragino didinti paslaugų kvotas.
Viceministrė: kokios pacientų teisės, jei patyrus infarktą nerasi kardiologo?
Į kalbas apie pacientų teises sureagavo ir viceministrė J. Čelutkienė. „Kaip tik dabar egzistuojanti sistema nesuteikia pacientui teisės gauti paslaugas laiku. Paciento teisė yra apribota, kadangi šiandien su ūminiu peritonitu atvykus į ligoninę jis gali sutikti ten ne chirurgą, o vietoj jo budintį medicinos gydytoją todėl, kad įstaiga sukasi iš paskutiniųjų ir chirurgai jau per brangiai kainuoja. (...)
Nepriklausomai nuo to, kiek pinigų turi savo piniginėje, kiekvienas Lietuvos pilietis šiandien rizikuoja susirgus infarktu ir atvyktus į ligoninę ir ten nerasti kardiologo. Tai štai yra pacientų teisės. Taigi klausimas, ar iš tiesų valstybė šiandien turi pasirūpinti pacientų teisėmis? (...)
Mes girdėjome apie reabilitaciją, šiandien, deja, įstaigos pradėjo rinktis, kokias paslaugas patinka teikti, kokias – ne. Ir šiandien pacientai po insulto laiku negauna reabilitacinių paslaugų, nes jie yra sunkūs, o mūsų reabilitacinės įstaigos visai nenori jais užsiimti“, – realybę konstatavo viceministrė.
